Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Siekdama skatinti visokeriopą darnią plėtrą, ES stiprina savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. ES ypač siekia sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus. Ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pertvarkos paveiktoms vietovėms ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams ir salų, pasienio bei kalnuotiems regionams.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174–178 straipsniai.

Kontekstas

Sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politikos sritis. Ji teikia naudą visiems ES regionams ir miestams, remia ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, įmonių konkurencingumą, darnų vystymąsi ir aplinkos apsaugą.

Europos bendrijoje (dabar – Europos Sąjunga) nuo pat jos sukūrimo buvo didelių teritorinių ir demografinių skirtumų, kurie galėjo trukdyti integracijai ir plėtrai Europoje. Romos sutartyje (1957 m.) buvo nustatyti solidarumo mechanizmai – du fondai:

• Europos socialinis fondas (ESF);
• Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF, Orientavimo skyrius).

1975 m. sukūrus Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), pradėti nagrinėti regioniniai aspektai. 1994 m. sukurtas Sanglaudos fondas.

1986 m. priėmus Suvestinį Europos aktą Europos bendrijai buvo suteikta kompetencija ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje. 2008 m. Lisabonos sutartyje nustatytas trečiasis ES sanglaudos aspektas – teritorinė sanglauda. Šie trys sanglaudos aspektai remiami vykdant sanglaudos politiką ir naudojant struktūrinių fondų lėšas.

Tikslai

Vienas iš pagrindinių ES tikslų – stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga didelę savo veiklos ir biudžeto dalį skiria regionų skirtumams mažinti, ypatingą dėmesį skirdama kaimo vietovėms, pramonės pertvarkos paveiktoms vietovėms ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams.

ES remia šių tikslų įgyvendinimą pasitelkdama Europos struktūrinius ir investicijų fondus:

• ESF,
• ERPF,
• Sanglaudos fondą,
• Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF);
• Teisingos pertvarkos fondą (TPF).

ESF, kuris dabar yra ESF+ (nuo 2021 m.), yra pagrindinė ES priemonė, kuria remiamos priemonės siekiant užkirsti kelią nedarbui ir kovoti su juo, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir skatinti socialinę integraciją darbo rinkoje. Fondas finansuoja iniciatyvas, kuriomis skatinamas aukštas užimtumo lygis, vienodos vyrų ir moterų galimybės, darnus vystymasis ir ekonominė bei socialinė sanglauda. Išsamesnė informacija pateikiama faktų suvestinėje (3.6.2).

ERPF padeda išlyginti pagrindinius ES regionų skirtumus. Jis remia atsiliekančius regionus ir nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarką. Išsamesnė informacija pateikiama faktų suvestinėje (3.1.2).

Sanglaudos fondas teikia finansinę pagalbą projektams, susijusiems su aplinkosauga ir transeuropiniais tinklais transporto infrastruktūros srityje. Šio fondo lėšomis gali naudotis tik valstybės narės, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui nesiekia 90 proc. ES vidurkio. Išsamesnė informacija pateikiama faktų suvestinėje (3.1.3).

TPF yra svarbi priemonė siekiant remti teritorijas, kurias labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ir užkirsti kelią regioninių skirtumų didėjimui. Kad šis tikslas būtų pasiektas, TPF remia investicijas į tokias sritis kaip skaitmeninis junglumas, švarios energijos technologijos, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, pramoninių vietų atkūrimas, darbuotojų perkvalifikavimas ir techninė pagalba. Išsamesnė informacija pateikiama faktų suvestinėje (3.1.10).

Siekiant užtikrinti veiksmingą struktūrinių fondų panaudojimą, būtina laikytis šių principų:

• fondai sutelkiami pagal tikslus ir regionus;
• Komisija, valstybės narės ir regionų valdžios institucijos bendradarbiauja planuodamos, įgyvendindamos ir stebėdamos fondų panaudojimą;
• parama yra programuojama;
• laikomasi ES ir nacionalinių įnašų papildomumo principo.

Paskirstant sanglaudos politikai skirtus ES finansinius išteklius atsižvelgiama į šiuos du pagrindinius tikslus:

• investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą siekiant stiprinti darbo rinką ir regionų ekonomiką;
• Europos teritorinis bendradarbiavimas – juo siekiama remti ES sanglaudą bendradarbiaujant tarpvalstybiniu, tarptautiniu ir tarpregioniniu lygmenimis.

ES sanglaudos politika 2021–2027 m. laikotarpiu

A. Bendra informacija ir biudžeto asignavimai

2021–2027 m. laikotarpiu ES finansavimas teikiamas iš dviejų šaltinių: vadinamosios klasikinės daugiametės finansinės programos (DFP), kurioje nustatytos didžiausios ES metinių išlaidų sumos, ir priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) – nepaprastosios ekonomikos gaivinimo iniciatyvos, kuria siekiama padėti valstybėms narėms atsigauti po COVID-19 pandemijos. Sanglaudos politika finansuojama pagal DFP, o tam tikrais atvejais – pagal NGEU.

Sanglaudos politikos tikslui „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ skiriami ištekliai iš viso sudaro 322,3 mlrd. EUR (2018 m. kainomis, t. y. pagal valiutos vertę 2018 m.) ir yra paskirstyti taip:

• 202,3 mlrd. EUR – mažiau išsivysčiusiems regionams;
• 47,8 mlrd. EUR – pertvarką vykdantiems regionams;
• 27,2 mlrd. EUR – labiau išsivysčiusiems regionams;
• 42,6 mlrd. EUR – iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms (iš jų 10 mlrd. EUR bus išleista Europos infrastruktūros tinklų priemonei);
• 1 928 mln. EUR – kaip papildomas finansavimas atokiausiems regionams;
• 500 mln. EUR – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas.

Tikslui „Europos teritorinis bendradarbiavimas“ (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai iš viso sudaro 8 050 mln. EUR ir yra paskirstyti taip:

• 5 812 mln. EUR – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie jūrų ir sausumos sienų;
• 1 466 mln. EUR – tarptautiniam bendradarbiavimui;
• 490 mln. EUR – tarpregioniniam bendradarbiavimui;
• 281 mln. EUR – atokiausių regionų bendradarbiavimui.

Naujojo TPF, iš kurio remiamos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui labiausiai paveiktos teritorijos ir kurio tikslas yra neleisti didėti regioniniams skirtumams, biudžetas siekia 17,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis; 19,7 mlrd. EUR 2024 m. kainomis). Šiam biudžetui 7,5 mlrd. EUR skirta iš DFP, o papildomi 10 mlrd. EUR – iš NGEU.

2020 m. gruodžio mėn. priimta dar viena nauja priemonė – „ReactEU“. Ji papildė 2014–2020 m. sanglaudos programas ir prisidėjo prie 2021–2027 m. sanglaudos politikos asignavimų. Pagal „ReactEU“ buvo remiamas tinkamas svarbiausių sektorių atsigavimas po COVID-19 krizės. Šiai priemonei buvo skirta (iki 2023 m.) 47,5 mlrd. EUR. Išsamesnė informacija pateikiama faktų suvestinėje (3.1.11).

2021–2027 m. laikotarpiu sanglaudos politika siekiama penkių ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF politikos tikslų:

• pažangesnė Europa – novatoriškas ir pažangus ekonomikos pertvarkymas;
• žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio technologijų Europa;
• geriau sujungta Europa – judumas ir regionų IRT jungtys;
• socialiai atsakingesnė Europa – Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas;
• piliečiams artimesnė Europa – tvari ir integruota miestų, kaimo vietovių ir pakrančių plėtra įgyvendinant vietos iniciatyvas.

Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytos taisyklės, kurių reikia laikytis naudojant šias lėšas.

B. 2021–2027 m. laikotarpio sanglaudos politikos pakeitimai

2022 m. spalio mėn. Bendrųjų nuostatų reglamentas buvo iš dalies pakeistas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms ir regionams naudotis sanglaudos politikos ištekliais ir padidinti jų lankstumą remiant priemones, kuriomis sprendžiamos migracijos problemos, kylančios dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, nustatytas pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. programas.

Siekiant stiprinti ES pramonės konkurencingumą darant pažangą ypatingos svarbos technologijų srityje, 2024 m. buvo priimtas Europos strateginių technologijų platformos (STEP) reglamentas. Pagal STEP remiamos investicijos į projektus kūrimo ir gamybos etapais trijuose sektoriuose, kurie yra labai svarbūs žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai: skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų inovacijų, švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų ir biotechnologijų. Šiuo atžvilgiu nacionalinės valdžios institucijos gali nukreipti dalį savo sanglaudos politikos fondų, įskaitant Sanglaudos fondą, ERPF, ESF+ ir TPF, veiklai, kuria remiami STEP tikslai.

2024 m. gruodžio mėn. priimtas Reglamentas dėl skubios regioninės atstatymo paramos (RESTORE), siekiant suteikti papildomą pagalbą valstybėms narėms, nukentėjusioms nuo 2024 ir 2025 m. įvykusių gaivalinių nelaimių. Jis suteikia valstybėms narėms galimybę perprogramuoti ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF+ lėšas, kad jos apimtų tokias priemones kaip sugadintos infrastruktūros ir įrangos atkūrimas, pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos teikimas ir sveikatos priežiūros parama.

2025 m. rugsėjo mėn., atlikus sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą, Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2025/1914, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1058 (ERPF/Sanglaudos fondas) ir (ES) 2021/1056 (TPF). Pakeitimais valstybėms narėms suteikiama galimybė 2025 m. sanglaudos lėšas nuo 2026 m. pradžios perskirstyti naujiems ES strateginiams prioritetams. Šie prioritetai atitinka kintančias geopolitines ir ekonomines aplinkybes ir juose daugiausia dėmesio skiriama konkurencingumui, gynybai ir saugumui, įperkamam būstui, hidrologiniam atsparumui, energetikos pertvarkai ir paramai rytiniams pasienio regionams.

Priimti pakeitimai visų pirma yra šie:

• nauji ERPF ir Sanglaudos fondo tikslai, susiję su gynybos pramonės pajėgumais ir dvejopo naudojimo infrastruktūra, skirta kariniam mobilumui ir civilinei parengčiai;
• ERPF parama didelėms įmonėms mažiau išsivysčiusiuose ir pertvarką vykdančiuose regionuose, kurios prisideda prie dekarbonizacijos arba bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) (t. y. projektų, kuriais remiama, pavyzdžiui, vandenilio infrastruktūra);
• didesnis finansavimas įperkamam būstui, t. y. didesnis bendras finansavimas (iki 100 proc.) ir vienkartinis 20 proc. išankstinis finansavimas;
• didesnės investicijos į hidrologinį atsparumą, skaitmeninę infrastruktūrą ir sausrų prevenciją;
• parama energetikos jungtims, kaupimo ir įkrovimo infrastruktūrai;
• lengvatinės sąlygos rytiniams pasienio regionams, įskaitant iki 9,5 proc. papildomą išankstinį finansavimą ir didesnį bendrą finansavimą;
• galimybė lanksčiai perkelti ERPF ir Sanglaudos fondo lėšas Europos miestų iniciatyvai, Tarpregioninių investicijų į inovacijas priemonei arba „InvestEU“ skyriams.

Šis reglamentas įsigaliojo 2025 m. rugsėjo 19 d.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas atlieka labai aktyvų vaidmenį remdamas ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimą. Teisės aktai, susiję su sanglaudos politika ir struktūriniais fondais, rengiami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kuriai vykstant Parlamentas ir Taryba turi vienodas teises.

Parlamentas aktyviai dalyvavo derybose dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos reformos. Vykdant šią reformą apibrėžti būsimų ES veiksmų, skirtų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai sustiprinti, prioritetai ir priemonės. Parlamentas ryžtingai rėmė pasiūlymus dėl plataus masto veiksmingos sanglaudos politikos, kuriai taip pat reikia skirti pakankamai finansinių išteklių.

Parlamentas taip pat aiškiai išreiškė savo nuomonę dėl sanglaudos politikos naudojimo kovai su klimato kaita, pavyzdžiui, savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl sanglaudos politikos ir regioninių aplinkos strategijų kovojant su klimato kaita. Parlamentas ragino didinti žaliųjų ir mėlynųjų investicijų naudojimą įgyvendinant sanglaudos politiką ir ragino užtikrinti didesnę sąveiką tarp įvairių finansavimo šaltinių ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Be to, 2023 m. gegužės 9 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Sanglaudos politikos vaidmens sprendžiant daugialypes aplinkos problemas Viduržemio jūros baseine. Joje siūloma naudoti sanglaudos lėšas investicijoms į technologijas ir infrastruktūrą, specialiai sukurtą medžiagoms iš galutinių atliekų regeneruoti, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką, ir apriboti bei valdyti didėjančią taršą plastiku ir buitinėmis atliekomis.

2025 m. rugsėjo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl sanglaudos politikos investicijų vaidmens sprendžiant dabartinę būsto krizę. Joje Komisija raginama dabartinį įperkamo būsto trūkumą laikyti ilgalaikiu reiškiniu ir užtikrinti, kad sanglaudos politikos investicijos į būstą apimtų tikslines priemones, skirtas pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

2025 m. atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą Parlamentas ragino užtikrinti, kad sanglaudos politika ir toliau būtų grindžiama demokratiniu ir regioniniu dalyvavimu, stiprinant partnerystės principą. Jis taip pat pasisakė už tai, kad dėmesys būtų skiriamas ne tik gynybai, bet ir socialiniams prioritetams, visų pirma įperkamam būstui, ir pritarė didesnėms bendro finansavimo ir išankstinio finansavimo normoms, kad būtų paspartintos investicijos.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Regioninės plėtros komiteto interneto svetainėje.

 

Kelly Schwarz / Rubin Johann HAGELS

10-2025