Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) yra viena iš pagrindinių ES sanglaudos politikos finansinių priemonių. Jis buvo sukurtas 1975 m. siekiant padėti mažinti Europos regionų išsivystymo lygio skirtumus ir kelti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų gyvenimo lygį. Ypatingas dėmesys skiriamas regionams, kuriuose yra didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų, pvz., atokiausiems šiaurės regionams, kuriuose labai mažas gyventojų tankis, taip pat saloms, pasienio regionams ir kalnuotoms vietovėms.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174–178 straipsniai.

Tikslai

SESV 176 straipsnyje nustatyta, kad ERPF paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Šio tikslo siekiama prisidedant prie:

  • atsiliekančių regionų plėtros bei struktūrinio prisitaikymo;
  • nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkos.

2021–2027 m. laikotarpiu taikytinos ERPF taisyklės nustatytos:

  • reglamente dėl ERPF ir Sanglaudos fondo;
  • reglamente dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG).

ERPF nustatyti du pagrindiniai tikslai, t. y.:

  • investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą – jomis siekiama stiprinti darbo rinką ir regionų ekonomiką;
  • Europos teritorinis bendradarbiavimas – juo siekiama stiprinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą ES.

Pirmajam tikslui skirtos lėšos paskirstytos trijų skirtingų kategorijų regionams:

  • labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui viršija 100 proc. ES vidurkio;
  • pertvarką vykdantiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–100 proc. ES vidurkio;
  • mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio.

Išsami informacija apie ERPF lėšų paskirstymą ir būsimą naudojimą nustatoma partnerystės susitarimuose, t. y. Komisijos ir kiekvienos valstybės narės susitarimuose dėl lėšų naudojimo, kurie sudaromi padedant regioniniams ir socialiniams partneriams.

Bendra ERPF vykdymo ir įgyvendinimo sistema nustatyta Bendrųjų nuostatų reglamente, kuris taikomas keliems kitiems ES fondams ir kuriame apibrėžiami konkretūs galimos paramos tikslai ir taikymo sritis.

Paramos telkimas pagal temas

2021–2027 m. laikotarpiu pagal sanglaudos politiką buvo apibrėžti penki ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo politikos tikslai (PT):

  • pažangesnė Europa – novatoriška ir pažangi ekonomikos pertvarka (PT1);
  • žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa (PT2);
  • geriau sujungta Europa – judumas ir regionų IRT jungtys (PT3);
  • socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (PT4);
  • piliečiams artimesnė Europa – tvari ir integruota miestų, kaimų ir pakrančių rajonų plėtra ir vietos iniciatyvos (PT5).

Kiekvienas regionas ir valstybė narė bent 30 proc. savo ERPF asignavimų turi nukreipti į PT2, t. y. žalesnę, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančią ekonomiką ir atsparią Europą. Be to, kiekvienas regionas ir valstybė narė, priklausomai nuo jų gerovės, turi sutelkti lėšas į PT1, t. y. konkurencingesnę ir pažangesnę Europą. Finansavimas turi būti paskirstytas taip:

  • mažiau išsivystę regionai arba valstybės narės bent 25 proc. asignavimų turi skirti PT1;
  • pertvarką vykdantys regionai arba valstybės narės bent 40 proc. asignavimų turi skirti PT1;
  • labiau išsivystę regionai arba valstybės narės bent 85 proc. savo asignavimų turi skirti PT1 ir PT2.

ERPF lėšomis taip pat remiama tvari miestų plėtra. 2021–2027 m. laikotarpiu bent 8 proc. ERPF išteklių (nacionaliniu lygmeniu) bus skiriama tvariai miestų plėtrai ir Europos miestų iniciatyvai, kuri suteikia galimybę miestų teritorijoms išbandyti novatoriškus miestų problemų sprendimus, parengti.

Sanglaudos politikoje nustatytas veiksmų, kurie negali būti finansuojami ERPF lėšomis, sąrašas. Jis, be kita ko, apima atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą arba statybą, oro uostų infrastruktūrą (išskyrus atokiausiuose regionuose), kai kurias atliekų tvarkymo operacijas (pvz., sąvartynus) ir paramą tabako pramonei.

Biudžetas ir finansinės taisyklės

2021–2027 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos politikai ES skyrė daugiau kaip 392 mlrd. EUR. Maždaug 226 mlrd. EUR buvo skirta ERPF. Iš šių lėšų 9 mlrd. EUR skirta Europos teritoriniam bendradarbiavimui, o 1,9 mlrd. EUR – specialiam asignavimui atokiausiems ir retai apgyvendintiems regionams.

Mažiau išsivysčiusiems regionams bus taikomos iki 85 proc. projektų sąnaudų bendro finansavimo normos. Bendro finansavimo normos pertvarką vykdantiems regionams ir labiau išsivysčiusiems regionams atitinkamai sudarys iki 60 proc. ir 50 proc.

Europos Parlamento vaidmuo

Rengiant naujus su Europos struktūriniais ir investicijų fondais susijusius teisės aktus, Europos Parlamentas dalyvauja lygiomis teisėmis su Europos Sąjungos Taryba. Reglamentui dėl ERPF ir Sanglaudos fondo 2021–2027 m. laikotarpiu taikoma įprasta teisėkūros procedūra, pagal kurią Parlamentas turi visapusiškas teises siūlyti pakeitimus. Derybose dėl 2021–2027 m. laikotarpio ES sanglaudos politikos Europos Parlamentui pavyko padidinti projektų bendro finansavimo lygį ir lankstumą taikant taisykles. Be to, buvo padidinta ERPF teikiama parama miestams ir integruotai miestų politikai.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Regioninės plėtros komiteto interneto svetainėje.

 

Kelly Schwarz