1994 m. įsteigtas Sanglaudos fondas teikia finansavimą aplinkos ir transeuropinio tinklo projektams valstybėse narėse, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui sudaro mažiau nei 90 proc. ES vidurkio.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 177 straipsnis (ypač antra jo dalis).

Tikslai

Sanglaudos fondas buvo įsteigtas siekiant stiprinti Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad būtų skatinamas darnus vystymasis. 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. programavimo laikotarpiais parama teikiama:

  • investicijoms aplinkos srityje, įskaitant su tvariu vystymusi ir energetika susijusias sritis, kurios turi aplinkosauginės naudos;
  • transeuropiniams tinklams transporto infrastruktūros srityje (TEN-T);
  • techninei pagalbai.

Vykdant projektus, kuriais siekiama ES aplinkos apsaugos tikslų, Sanglaudos fondo pagalba taip pat gali būti skiriama su darniu vystymusi susijusioms sritims, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sričiai, o transeuropiniams tinklams nepriklausančiame transporto sektoriuje – geležinkelio, vidaus vandens kelių, jūrų transportui, skirtingų transporto rūšių sistemoms bei jų sąveikumui, kelių, jūrų ir oro eismo valdymui, ekologiškam miesto ir viešajam transportui.

2014–2020 m. laikotarpiu Sanglaudos fondas skyrė 11,3 mlrd. EUR paramą transporto infrastruktūros projektams, turintiems Europos pridėtinę vertę ir vykdomiems pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).

Reikalavimus atitinkančios šalys

Sanglaudos fondas skirtas valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui sudaro mažiau nei 90 proc. ES vidurkio. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Sanglaudos fondas teikia finansavimą 15 valstybių narių: Bulgarijai, Kroatijai, Kiprui, Čekijai, Estijai, Graikijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai ir Slovėnijai.

Biudžetas ir finansinės taisyklės

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ES Sanglaudos fondui skyrė maždaug 63,4 mlrd. EUR (neskaitant pervedimų Europos infrastruktūros tinklų priemonei). Iš Sanglaudos fondo projektams skiriamo bendro finansavimo lygis gali sudaryti iki 85 proc. projekto sąnaudų.

2014–2020 m. Sanglaudos fondo asignavimai kiekvienai valstybei narei yra tokie:

Valstybė narė Biudžetas (mln. EUR)
Bulgarija 2 278,3
Čekija 6 258,9
Estija 1 073,3
Graikija 3 240,5
Kroatija 2 559,5
Kipras 288,9*
Latvija 1 349,4
Lietuva 2 048,9
Vengrija 6 025,4
Мalta 217,7
Lenkija 23 207,9
Portugalija 2 861,7
Rumunija 6 934,9
Slovėnija 895,3
Slovakija 4 168,2
Iš viso 63 390

* Įskaitant papildomą 19,4 mln. EUR sumą, skirtą Kiprui atlikus 2017–2020 m. tinkamumo gauti Sanglaudos fondo finansavimą peržiūrą.

Šaltinis: Europos Komisijos ESI fondų atvirųjų duomenų portalas, 2017 m. balandžio mėn.

Sanglaudos fondas 2021–2027 m. laikotarpiu

2021 m. ES pradėjo naują daugiametį programavimo laikotarpį. 2021–2027 m. laikotarpio Sanglaudos fondo taisyklės nustatytos naujajame reglamente dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo. Jis toliau rems projektus pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, daugiausia su aplinkos ir transporto infrastruktūra susijusius projektus, įskaitant transeuropinius tinklus (TEN-T).

Naujajame reglamente išlaikytas paramos telkimas pagal temas. Sanglaudos fondo lėšomis bus remiami du konkretūs naujosios sanglaudos politikos tikslai: žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir žiedinė ekonomika (2 politikos tikslas (PT)) ir labiau sujungta Europa (3 PT). Pagal naująją sanglaudos politiką taip pat pateiktas veiklos, kuri nebus remiama Sanglaudos fondo lėšomis, sąrašas. Jis apima atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą arba statybą, oro uostų infrastruktūrą (išskyrus atokiausiuose regionuose) ir kai kurias atliekų tvarkymo operacijas (pvz., sąvartynus). Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neleidžiama remti investicijų į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimu.

2021–2027 m. laikotarpiu Europos Sąjunga Sanglaudos fondui skirs 42,6 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), iš kurių 10 mlrd. EUR sudarys įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Po 2020 m. iš Sanglaudos fondo bus finansuojami projektai tose pačiose 15 valstybių narių kaip ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Bendro finansavimo norma vis dar gali siekti iki 85 proc. projektų vertės.

2021–2027 m. Sanglaudos fondo asignavimai kiekvienai valstybei narei yra tokie:

Valstybė narė Biudžetas (mln. EUR)
Bulgarija 1 467
Čekija 7 389
Estija 952
Graikija 3 508
Kroatija 1 372
Kipras 207
Latvija 1 204
Lietuva 1 645
Vengrija 3 015
Мalta 192
Lenkija 10 750
Portugalija 3 946
Rumunija 4 094
Slovėnija 834
Slovakija 1 868
Iš viso 42 556*

* Įskaitant techninę pagalbą (114 mln. EUR).

Šaltinis: Europos Komisija, 2018 m. kainomis.

Europos Parlamento vaidmuo

Rengiant reglamentus, kuriais nustatoma nauja sanglaudos politika 2021–2027 m. laikotarpiu, laikytasi įprastos teisėkūros procedūros, todėl Parlamentas turėjo visapusiškas teises siūlyti pakeitimus. Tai sudarė galimybę Parlamentui pasiekti, kad pasiūlytos taisyklės būtų lankstesnės ir labiau pritaikytos valstybių narių poreikiams.

 

Marek Kołodziejski