Home Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Balsavau už šį pranešimą. Pastaraisiais metais karbamido ir azoto trąšų ES importas iš Rusijos gerokai padidėjo. 2024 m. jo vertė siekė 1,5 mlrd. EUR ir importo dalis sudarė 30 proc. Taigi trąšų importas šiuo metu reiškia ekonominės priklausomybės didėjimo nuo Rusijos padėtį. Šio reglamento tikslas yra panaikinti priklausomybę nuo importo iš Rusijos ir užkirsti kelią sankcijų apėjimui per Baltarusiją. Dėl tokio importo, visų pirma trąšų, ES tampa pažeidžiama galimų Rusijos prievartos veiksmų atžvilgiu, todėl kyla pavojus ES apsirūpinimo maistu saugumui. Šiame reglamente siūloma, kad tarifas azoto trąšoms būtų didinamas palaipsniui trejų metų pereinamuoju laikotarpiu. Padidinus importo muitus ir nustačius tokius tarifus, kad būtų užkirstas kelias trąšoms patekti į rinką, Rusijos į ES importuojamų trąšų dalis palaipsniui bus pakeista trąšomis iš kitų šaltinių. Kai kurios ES valstybės narės jau atsietos nuo Rusijos azoto trąšų ir nepatyrė pasiūlos trūkumo ar rinkos kainų augimo. Be trąšų importo, šis reglamentas taip pat yra nukreiptas į žemės ūkio produktų importą iš Rusijos, kuriam dar nebuvo taikomi didesni tarifai. Šiuo reglamentu visam žemės ūkio produktų importui iš Rusijos bus taikomi ES tarifai. Rezoliucijoje dėl tolesnės ES valstybių narių finansinės ir karinės paramos Ukrainai Europos Parlamentas jau paragino uždrausti importuoti rusiškus grūdus, kalio karbonatą ir trąšas.

Balsavau už šį pranešimą. Devintosios sanglaudos ataskaitos išvadose patvirtinama, kad ES sanglaudos politika daro teigiamą ir reikšmingą poveikį konvergencijai. Ja mažinami skirtumai tarp ES valstybių narių ir regionų, susiję ne tik su BVP lygiu, bet ir su nedarbo mažinimu bei našumo didinimu, skatinamas ilgalaikis augimas ir konkurencingumas ir ji atlieka svarbų vaidmenį remiant viešąsias investicijas. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, sanglaudos politikos poveikis patvirtina jos, kaip svarbios ilgalaikių investicijų priemonės, naudą. Pastaraisiais metais sanglaudos politika atliko svarbų vaidmenį ES reaguojant į daugelį krizių. Pasitvirtino, kad tai yra lanksti ir veiksminga priemonė, kurią galima pritaikyti nenumatytiems iššūkiams, pvz., koronaviruso pandemijai arba daugialypiam Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikiui. Tikėtina, kad ir ateityje ES susidurs su panašiais iššūkiais, taip pat su klimato kaitos sukeltų gaivalinių nelaimių padariniais. Šiomis aplinkybėmis būtinas politikos lankstumas. Tačiau labai svarbu, kad sanglaudos politikos biudžetas būtų pakankamai plataus užmojo, kad sykiu būtų išsaugota pirmiau minėta pagrindinė jos, kaip ES ilgalaikių investicijų priemonės, funkcija. Pabrėžiame strateginę stiprių prie išorės sienų esančių regionų svarbą ES saugumui ir atsparumui. Raginame Komisiją remti valstybes nares ir regionus, nukentėjusius nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, visų pirma esančius prie ES rytinės sienos, peržiūrint Regioninės valstybės pagalbos gaires.