Home Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Balsavau už šį pranešimą. Dėkojame žmogaus teisių gynėjams už drąsų ir itin svarbų darbą ginant žmogaus teises, kovojant už planetą. Palankiai vertiname ES paramos žmogaus teisių gynėjams politikos sistemą, kuri buvo plėtojama per pastaruosius du dešimtmečius ir kurios pagrindas yra ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų. Gairės daro didelį poveikį didinant informuotumą ir supratimą apie žmogaus teisių gynėjų, kaip būtinų ir pagrindinių ES užsienio, žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politikos partnerių, vaidmenį, taip pat sutelkiant ir stiprinant pastangas teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir ją integruoti į visus ES išorės veiksmus. Raginame ES toliau stiprinti savo politikos dėl žmogaus teisių gynėjų sistemą, nuolat imantis konkrečių, nuoseklių efektyvių veiksmų, visų pirma palaikant santykius su autoritariniais režimais ir tose vietose, kuriose ES ir jos valstybės narės yra sudariusios asociacijos, prekybos, investicijų ar bendradarbiavimo susitarimus arba kuriose turi svarbių komercinių, energetikos, saugumo, migracijos ar kitų interesų. Raginame Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jų finansinė parama žmogaus teisių gynėjams būtų derinama su tvariu ES politiniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis. Raginame, kad gairės būtų susietos su ES visuotiniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimu ir kad dėl sistemingų išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus pagal šį režimą asmenys ir subjektai būtų įtraukiami į sąrašą.

Balsavau už šią rekomendaciją. Pritariame susitarimo sudarymui. Atsižvelgdama į JK išstojimą iš ES, 2018 m. ES oficialiai pradėjo derybų procesą pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXVIII straipsnį su keliomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis, įskaitant JAV. Pagrindinis derybų principas yra 2017 m. ES ir JK suformuluotas bendras požiūris dėl to, kaip reikėtų paskirstyti kiekybinius įsipareigojimus, nurodytus 28 ES valstybių narių PPO sąraše, į kurį įtrauktos 143 ES žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktų PPO tarifinės kvotos. Laikantis šio požiūrio, esamas kiekvienos tarifinės kvotos kiekis po JK išstojimo iš ES būtų visapusiškai išlaikytas, tačiau būtų padalytas dviem atskiroms – 27 ES valstybių narių ir JK – muitų teritorijoms. Atsižvelgiant į daugumą su JAV susijusių tarifinių kvotų, JAV pritarė ES pasiūlytiems paskirstytiems kiekiams. Susitarta dėl kai kurių tarifinių kvotų kiekių pakeitimo, visų pirma siekiant atsižvelgti į naujesnį ataskaitinį laikotarpį ir išvengti komerciniu požiūriu neperspektyvių JK kiekių. Be to, persvarstyta 27 ES valstybėms narėms numatyta JAV ir Kanados konkrečiai šaliai skirtos jautienos tarifinės kvotos dalis ir bus sumažinta erga omnes jautienos tarifinei kvotai taikoma norma.

Balsavau už šį pranešimą. Siūlomos direktyvos tikslas yra stiprinti vidaus saugumą ES nustatant aiškias taisykles ir procedūras, valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos institucijų tarpvalstybinio keitimosi informacija terminus. Be to, pasiūlymu sustiprinamas Europolo vaidmuo šiame procese, įpareigojant valdžios institucijas naudotis agentūros saugaus keitimosi informacija tinklo taikomąja programa (SIENA), taip pat siųsti Europolui visos informacijos, susijusios su nusikaltimais, patenkančiais į Europolo kompetencijos sritį, kopijas.
Palankiai vertiname Komisijos pasiūlymą atnaujinti keitimosi teisėsaugos informacija teisinę sistemą ir suderinti tokio keitimosi taisykles, taip palengvinant ir užtikrinant tinkamą ir greitą keitimąsi informacija. Pritariame įvairiems pasiūlymo elementams, tačiau Parlamentas siūlo keletą pakeitimų ir papildymų siekiant patobulinti tekstą ir padidinti užmojus. Siūlome išplėsti taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik sunkius nusikaltimus, bet ir visus nusikaltimus. Komisijos siūlomas laipsniškas požiūris yra pagrįstas, tačiau terminai turėtų būti dar labiau patobulinti ir suskirstyti į penkias kategorijas, atsižvelgiant į prašymo skubumą, nusikaltimo rūšį, prieinamumo lygį (tiesioginė ar netiesioginė prieiga) ir poreikį prašyti teismo leidimo. Pirmenybė turėtų būti teikiama skubiems prašymams, susijusiems su informacija apie sunkų nusikaltimą, su kuriais gali tiesiogiai susipažinti bendras informacinis punktas ir (arba) institucija, į kurią kreipiamasi (aštuonios valandos), o visiems neskubiems prašymams, kuriems reikalingas teismo leidimas, turėtų būti taikomos dešimt dienų terminas.