Please fill this field
Vilija BLINKEVIČIŪTĖ Vilija BLINKEVIČIŪTĖ
Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Group of the Progressive Alliance of Socialists and Democrats in the European Parliament

Member

Lithuania - Lietuvos socialdemokratų partija (Lithuania)

Date of birth : , Linkuva

Home Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Vice-Chair

EMPL
Committee on Employment and Social Affairs

Member

FEMM
Committee on Women's Rights and Gender Equality
DEPA
Delegation to the Euronest Parliamentary Assembly

Substitute

CULT
Committee on Culture and Education
DSCA
Delegation to the EU-Armenia Parliamentary Partnership Committee, the EU-Azerbaijan Parliamentary Cooperation Committee and the EU-Georgia Parliamentary Association Committee

Most recent activities

Turkey’s withdrawal from the Istanbul Convention (debate) LT

25-03-2021 P9_CRE-PROV(2021)03-25(2-039-2500)
Contributions to plenary debates

Shaping digital education policy (A9-0042/2021 - Victor Negrescu) LT

25-03-2021
Written explanations of vote

Balsavau už šį pranešimą. UNESCO duomenimis, COVID-19 krizės įkarštyje švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas paveikė beveik 1,6 mlrd. besimokančiųjų daugiau kaip 190 šalių, t. y. 94 proc. pasaulio besimokančių asmenų, ir šį poveikį visame pasaulyje vis dar patiria 60 proc. Besimokančiųjų. Tokia pati situacija susiklostė formaliojo ir neformaliojo švietimo aplinkoje: lopšeliai, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, profesinio rengimo ir mokymo įstaigos, universitetai, jaunimo klubai ir suaugusiųjų švietimo įstaigos buvo uždarytos ir daugeliu atvejų, kai infrastruktūra buvo prieinama, ugdymas perėjo į internetinę erdvę. Skaitmeninis švietimas buvo daugiau nei priemonė - jis tapo būtinybe ir plačiu mastu taikomu sprendimu, kad būtų galima prisitaikyti prie taikomų karantino reikalavimų ir suteikti švietimo paslaugas kuo didesniam skaičiui besimokančiųjų. Ši nauja tikrovė parodė, kad reikia Europos lygmens požiūrio į skaitmeninį švietimą ir kad ES turi dirbti su pasaulinio masto institucijomis ir veikėjais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis, Pasaulio banku ir Europos Taryba, siekiant rasti tinkamus sprendimus naujiems uždaviniams spręsti. ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis reikia nustatyti aiškius investicijų tikslus. Siekiant rasti sprendimus, skirtus dabartiniams švietimo ir gebėjimų poreikiams patenkinti, reikia skirti ne mažiau kaip 10 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, o valstybės narės turėtų toliau didinti švietimui skiriamą finansavimą.

Impact on fisheries of marine litter (A9-0030/2021 - Catherine Chabaud) LT

25-03-2021
Written explanations of vote

Balsavau už šį pranešimą. Jūros tarša šiukšlėmis kyla iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, vandens kelių ir upių taršos, prasto atliekų tvarkymo, gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, potvynių ar lietaus, kurie nušluoja miestų teritorijas ir nuneša šiukšles į jūrą, taip pat nekontroliuojamo teršimo ar netgi avarijų. Nors jūrų tarša daro poveikį žvejybos ir akvakultūros sektoriui, jis taip pat prie jos prisideda. Jungtinio tyrimų centro duomenimis, žvejybos ir akvakultūros atliekos sudaro 27 % jūrą teršiančių šiukšlių. Tai transportavimo dėžės, plūdurai, narvai, taip pat palikti žvejybos įrankiai, užsikabinę už dugno arba nuplyšę po vandeniu ir prarasti dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų, taip pat remonto prieplaukoje arba laive atliekos ir rečiau tyčia išmetamos atliekos. Norint kovoti su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis ir reaguoti į jų poveikį žuvininkystei, reikia imtis veiksmų nuo pradinės grandies iki galutinės grandies ir atsižvelgti į atliekų gyvavimo ciklą, jų ryšį su vandens ciklu, nesvarbu, ar tai gamtinis, ar nuotekų ciklas (pasklidoji tarša). Europos Sąjunga turi atitinkamą teisės aktų sistemą, kuria siekiama mažinti jūros taršą šiukšlėmis, atsirandančiomis tiek sausumoje, tiek dėl veiklos jūroje. Šis teisynas turi būti kuo labiau išplėstas, jo turi būti laikomasi ir jis turi būti stiprinamas koordinuotai, kad per visus politikos ciklus nebūtų silpninami ir nuvertinami geros jūrų ir pakrančių ekosistemų aplinkos būklės tikslai.

Contact

Bruxelles

Strasbourg