Home Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Balsavau už šį pranešimą. Ispanija pateikė paraišką dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po tai, kai per paraiškos ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. Ispanijos Baskų krašto regione iš darbo buvo atleistas 491 darbuotojas. 192 darbuotojų veikla nutrūko šešiose įmonėse vykdant kolektyvinį atleidimą iš darbo, apie kurį buvo pranešta valdžios institucijoms. Dauguma atleistų darbuotojų yra pasiekę antrąją profesinės karjeros pusę ir jų oficialios kvalifikacijos lygis yra žemas. Atleidimų socialinis poveikis bus didelis darbuotojams ir visam Baskų krašto regionui. Šiame regione 2020 m. kovo–rugpjūčio mėn. bedarbių skaičius padidėjo 25 proc., o 2021 m. gegužės mėn. ilgalaikis nedarbas sudarė 55,6 proc. viso nedarbo (3,6 procentinio punkto daugiau nei 2021 m. sausio mėn.) ir bedarbių.
Pritariame Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamente nustatytos sąlygos ir kad Ispanija turi teisę pagal tą reglamentą gauti 1 214 607 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 1 428 950 EUR išlaidų, įskaitant 1 384 950 EUR išlaidų individualiems poreikiams pritaikytoms paslaugoms. Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurios po minėto sprendimo teikiamos atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro profiliavimo susitikimai, profesinis orientavimas, pagalba ieškant darbo, pagalba ir parama verslui kurti, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir mokymasis darbo vietoje bei dalyvavimo išmokos. Šios priemonės atitiks Ispanijos žiedinės ekonomikos strategiją, o mokymas padės paspartinti skaitmeninės transformacijos procesą šiame pramonės sektoriuje.
Palankiai vertiname tai, kad Ispanija parengė suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su socialiniais partneriais.

Balsavau už šį pranešimą. Duomenys rodo, kad iki 2050 m. 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis sudarys maždaug trečdalį ES gyventojų ir dėl to labai trūks įvairios kvalifikacijos darbuotojų Siekdama įveikti būsimus demografinius iššūkius valstybėse narėse ES turi pasiūlyti naujų teisėtos darbo jėgos migracijos į ES būdų, kartu atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių darbo rinkos yra skirtingos ir susiduria su įvairaus pobūdžio darbo jėgos trūkumu ir iššūkiais. Tokie nauji būdai bus būtini siekiant didinti ES ekonominį konkurencingumą ir jos, kaip demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir laisvos prekybos prekėmis bei kovos su klimato kaita lyderės, įtaką pasaulyje. Taikant tokius naujus būdus turėtų būti užtikrintos deramos darbo sąlygos ir sumažintas trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimas. Remiantis scenarijumi, pagal kurį būtų sumažintos teisėtos darbo jėgos migracijos kliūtys ir sumažinta trečiųjų šalių darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje, apskaičiuota, kad ES ilguoju laikotarpiu BVP galėtų padidėti 74 mlrd. EUR per metus. Esame susirūpinę tuo, kad dėl didelių teisėtos darbo jėgos migracijos kliūčių ES patrauklumas pasaulinės įvairios kvalifikacijos darbuotojų konkurencijos sąlygomis mažėja. Sukūrus naujus teisėtus kelius, kuriais migrantai galėtų patekti į ES dirbti, BVP per metus galėtų padidėti iki 37,6 mlrd. EUR.
Prašome Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d. pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuris būtų pasiūlymų rinkinys, ir kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos legaliai migruojančių trečiųjų šalių piliečių, norinčių įsidarbinti arba jau turinčių leidimą dirbti, atvykimui į ES bei judumui joje ir būtų populiarinamos šios sąlygos bei judumas. Tai turėtų būti suderinta su jau esamomis teisėtos migracijos direktyvų nuostatomis, ir turėtų padėti sumažinti biurokratizmą, stiprinti derinimą, remti pagrindines teises ir užkirsti kelią išnaudojimui darbe. Toks teisės aktas tebėra vienas iš pagrindinių sprendimų siekiant pašalinti dabartinius darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimus. Manome, kad pagrindinė priemonė, padėsianti pasiekti siūlomo teisės akto tikslą, būtų ES taikomo specialistų rezervo trečiųjų šalių piliečiams, norintiems legaliai migruoti į valstybę narę, ir darbdaviams, ieškantiems potencialių darbuotojų trečiosiose šalyse, sukūrimas. Todėl raginame Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti nuostatą dėl tokio specialistų rezervo sukūrimo. Taip pat raginame įtraukti trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų, įskaitant profesinį mokymą, patvirtinimo ir pripažinimo sistemos, grindžiamos objektyviais ir vienodais kriterijais, sukūrimą. Raginame Komisiją visomis įmanomomis priemonėmis populiarinti persvarstytą Mėlynosios kortelės direktyvą startuoliuose ir IT sektoriuje.

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pastaraisiais metais darbo jėgos judumas ES viduje vis didėjo, o 2019 m. 17,9 mln. žmonių iš vienos ES šalies persikėlė į kitą ES šalį bei buvo 1,5 mln. tarpvalstybinių darbuotojų ES. Parlamentas nuo 2014 m. ne kartą ragino Komisiją ištirti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinio draudimo numerio pateikimo naudą siekiant sukurti ES masto skaitmeninę priemonę, skirtą socialinės apsaugos koordinavimui ir sąžiningo mobiliųjų darbuotojų darbo jėgos judumo užtikrinimui. Komisija nepateikė pasiūlymo dėl Europos socialinio draudimo numerio, nors ir prisiėmė keletą įsipareigojimų tai padaryti. Raginame Komisiją pateikti paaiškinimą, kodėl ji to nepadarė.
Palankiai vertiname Komisijos įsipareigojimą pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą pradėti bandomąjį projektą siekiant išnagrinėti galimybę pradėti įgyvendinti skaitmeninį Europos socialinio draudimo pasą (ESSP). Vertiname tai, kad pradėti bandomieji projektai, kuriais siekiama ištirti skaitmeninius sprendimus. Raginame Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie įgyvendinimo etapo rezultatus ir galimus sunkumus. Pabrėžiame, kad įgyvendinant ESSP bandomąjį projektą reikia daug dėmesio skirti sąžiningo judumo užtikrinimui. Raginame Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos darbo institucija ir atlikus tinkamą vertinimą, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ESSP, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, pvz., darbo ir socialinės apsaugos inspekcijoms ir socialiniams partneriams, kai jie atlieka arba dalyvauja darbo ir socialinės apsaugos patikrose, būtų suteikta realaus laiko priemonė, skirta veiksmingai įgyvendinti nacionalinę ir ES teisę. ESSP turėtų būti sudarytos sąlygos tikruoju laiku patikrinti darbuotojų darbo vietą, darbovietę, darbo santykius ir tapatybę, standartines socialinės apsaugos išmokas, nuostatas ir pažymas. Raginame Komisiją įvertinti galimybę pasinaudoti ESSP, kad būtų galima patikrinti kitą susijusią informaciją nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių ir užtikrinant vienodą požiūrį. Manome, kad EESP turi apimti visus mobiliuosius ES piliečius ir darbuotojus, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis. Taip pat visus mobiliuosius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomos ES judumo ES viduje taisyklės. Prieiga prie socialinės apsaugos ir asmens duomenų būtų suteikiama tik susijusiam asmeniui ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir šia prieiga neturi būti dalijamasi jokiais kitais tikslais, išskyrus ES socialinės apsaugos koordinavimo ir ES vidaus darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą.