9ú Téarma Parlaiminteach Bronis ROPĖ

Akivaizdu, kad ES valstybių narių konkurencija siekiant pelno mokesčio yra milžiniška ir kartais peržengianti racionalumo ribą. ES kovos su žalinga mokesčių praktika taisyklės, įtvirtintos ES verslo apmokestinimo elgesio kodekse, yra pasenusios. Šioje ataskaitoje iš naujo apibrėžiama, kokia mokesčių praktika turėtų būti vertinama kaip žalinga ir valstybėms narėms siūloma nauja sistema, pagal kurią galima būtų veiksmingai kovoti su mokesčių konkurencija. Ataskaita taip pat skatina reformuoti vieno iš slapčiausių sprendimų priėmimo ES veikimo būdą.
Šie pokyčiai būtini, nes vieninteliai tikrieji lenktynių mokesčių politikoje nugalėtojai yra tarptautinės įmonės. Apskaičiuota, kad dėl mokesčių vengimo ES kasmet prarandama 36–37 milijardų eurų pajamų iš įmonių pajamų mokesčio. Taigi valstybės nesurenka mokesčių, kuriais galėtų finansuoti būtiniausias gyventojų reikmes, pavyzdžiui, užtikrinti tinkamą socialinę ir sveikatos apsaugą. Naujas žalingos mokesčių praktikos apibrėžimas galėtų padėti aiškiai įvardinti mokesčių rojus ir skatintų nutraukti valstybių narių varžytuves, kurios juos ir sukūrė.

Gyvenu visai šalia, tik apie 20 km nuo Baltarusijos sienos. Visuomet sieną kirsdavo vienas kitas nelegalus migrantas. Tačiau niekada nebuvome patyrę tokio masto migracijos kaip dabar, tad labai gerai suprantu, kaip jaučiasi Lietuvos gyventojai, susirūpinę dėl šios padėties, keliančios daug nežinomybės ir nerimo dėl ateities.
Kreipiausi į Europos Komisijos atstovus, nes dabartinė Lietuvos vyriausybė iš tiesų labai pasimetusi, o padriki, neorganizuoti bandymai spręsti migrantų krizės išbandymus sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą, susiskaldymą. Milžiniška Europos Sąjungos patirtis dirbant su nelegalios migracijos klausimais galėjo būti perkelta Lietuvos institucijoms tuoj pat, kai tik ištiko krizė, kad profesionalūs, laiko patikrinti sprendimai keltų kuo mažiau sumaišties visuomenėje. Tai yra ne tik Lietuvos, bet Europos Sąjungos siena. Šis hibridinis karas yra nukreiptas ne prieš vieną Lietuvą, jis nukreiptas prieš Europos Sąjungą. Todėl būtina ES pagalba, operatyvios konsultacijos, ES patirties perkėlimas Lietuvos institucijoms.
Akivaizdu, kad tai yra Lukašenkos su Putinu suderintos hibridinės atakos prieš Europą. Džiugu, kad Europos Parlamente tai yra suprantama ir traktuojama vienodai. Tačiau šiuos prieš ES nukreiptus veiksmus turime ne tik suprasti, ne tik apie juos kalbėti, turime kuo greičiau ir griežčiau sureaguoti visos Europos lygmeniu, kad Lukašenka pagaliau suprastų, jog šie nusikaltimai jį atves į aklavietę.
Lygiagrečiai būtina kalbėti apie migracijos tvarkos tikslinimą ir tobulinimą, kad ateityje bet kuriai ES šaliai susidūrus su nelegalios migracijos atvejais neiškiltų tokios sunkiai valdomos situacijos, kokias dabar patiria tiek Lietuvos visuomenė, tiek šalies pareigūnai, tiek ir nelegaliai sieną kirtę žmonės, kurių dalis, neabejoju, buvo tyčia suklaidinti ir apgauti.

Akivaizdu, kad neįgaliųjų apsaugos srityje dar būtina daug ką nuveikti. Turime dėti didesnes pastangas, kad neįgalieji gautų paramą tokiose prioritetinėse srityse, kaip sveikata, švietimas, prieinamumas, užimtumas ir darbo sąlygos, savarankiškas gyvenimas, koordinavimas, gyvenimo sąlygos, socialinė apsauga ir sąmoningumo ugdymas. Būtent pastarojoje srityje kyla labai rimtų iššūkių, kurie vėliau lemia ir kitas problemas. Kai nėra visuomenėje sąmoningumo, negalima tikėtis, jog bus suvoktos ir išspręstos problemos dėl paslaugų prieinamumo. Tik pasiekę, kad visuomenės nariai nebus skirstomi į grupes, o neįgalieji suvokiami kaip integrali visuomenės dalis, galėsime pasiekti kur kas daugiau nei iki šiol.
Šis pranešimas yra puikus idėjų ir veiksmų rinkinys, nurodantis gaires kas turėtų būti padaryta, kad užtikrinant neįgaliųjų teises. Tikiuosi, kad jame įvardintomis idėjomis bus pasinaudota keičiant teisės aktus šalyse narėse, kartu siekiant bendros pažangos neįgaliųjų apsaugos srityje.