Please fill this field
Juozas OLEKAS Juozas OLEKAS
Juozas OLEKAS

Grúpa an Aontais Fhorásach na Sóisialaithe agus na nDaonlathaithe i bParliament na hEorpa

Comhalta

an Liotuáin - Lietuvos socialdemokratų partija (an Liotuáin)

Dáta Breithe : , Mazas Ungutas

Written explanations of vote Juozas OLEKAS

Is féidir le Feisirí míniú i scríbhinn dá vóta sa suí iomlánach a thíolacadh. Riail 194

12-11-2020

Balsavau už šį projektą, kadangi Europos Parlamento bei Tarybos pasiektas susitarimas yra didelis laimėjimas, prie kurio didžia dalimi prisidėjo Socialistų ir Demokratų pažangiojo aljanso derybinė grupė. Džiaugiuosi, kad mums pavyko iškovoti papildomus 16 milijardų pagrindinėms ir svarbiausioms ES programoms, kurios kiekvieną dieną prisideda prie geresnio, socialiai teisingesnio ir lygesnio Europos piliečių gyvenimo. Ypatingai džiaugiuosi, kad mums pavyko iškovoti net tris kartus didesnes lėšas EU4Health fondui, jo sumai siekiant 5,1 milijardų eurų. Šis biudžetas ir Europos Komisijos žengti pirmieji žingsniai kuriant Europos sveikatos sąjungą sustiprins mūsų pasirengimą panašioms masinėms grėsmėms visuomenės sveikatai, kaip COVID-19 pandemija, o ilgalaikėje perspektyvoje sukursime mechanizmą, kuris padės apsaugoti mūsų piliečius ir jų sveikatą, nepaisant varijuojančių sveikatos apsaugos sistemų ar geografinių sienų. Europos Sąjungos laukia progresyvūs ir daugelį pokyčių žadantys 7 metai, kurios metu Europa sieks tapti žalesnė, skaitmenizuotesnė bei sveikesnė. Mes tęsime kovą už Socialinę Europą, kurioje Europos Sąjungos naudos yra jaučiamos kiekvienam piliečiui.

11-11-2020

Balsavau už šį dokumentą, kadangi Baltijos jūros ekosistemos būklė kritinė. Žuvų ištekliai mažėja, ir jei laiku nesiimsime griežtų ribojimų, jie nebeatsigaus. Šiuos pokyčius nulėmė ne tik žvejyba, bet ir įvairūs kiti veiksniai: deguonies koncentracijos mažėjimas, taršos augimas, klimato atšilimas. Dėl šių priežasčių Europos Komisija 2019 m. priėmė neatidėliotinas rytų Baltijos jūros menkių apsaugos priemones, o Taryba praktiškai nusprendė uždrausti šios rūšies išteklių žvejybą. Žvejybos mažėjimas sukels Baltijos jūros regiono pakrančių bendruomenėms ir žvejybos įmonėms daug socialinių ir ekonominių problemų, o dabartiniai žvejybinių laivynų pajėgumai bus pertekliniai ir liks nepanaudoti. Neturėdami galimybių ateityje užsidirbti iš žvejybos, žvejai bus priversti atiduoti laivus į metalo laužą ir visam laikui pasitraukti iš savo verslo. Kadangi žvejai, žvejybos įmonės ir pakrančių bendruomenės negali patys sušvelninti šių neigiamų padarinių, ES privalo imtis atitinkamų reikalingų priemonių. Jau anksčiau raginau Europos Komisiją imtis veiksmų ir skirti specialią regioninę paramą arba įsteigti specialų fondą, susijusį su bendra žuvininkystės politika (BŽP), kad būtų skatinamas naujas vietos žvejų įdarbinimas Baltijos jūros valymo mėlynosios bioekonomikos technologijomis. Šios sesijos metu balsavau už dokumentą, skatinantį ES teikti finansinę nebiurokratinę, lanksčią ir skubią paramą, kuri sušvelnintų veiklos ir laivynų pajėgumų mažinimo padarinius.

11-11-2020

Balsavau už šį susitarimą, kadangi siekiame glaudesnio valstybių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo visoje Europos Sąjungoje. Šiuo sprendimu pratęsiame šio tinklo įgaliojimus iki 2027-ųjų gruodžio 31-osios, taip pat, prašome Komisijos iki 2026-ųjų rugsėjo pateikti vertinimo ataskaitą šio tinklo pasiekimams įvertinti. Užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklas turėtų toliau skatinti tvarių darbo vietų kūrimą ir padėti įdarbinimo tarnyboms prisitaikyti prie skaitmeninimo ir besikeičiančių darbo modelių bei santykių. Raginame sukurti atsparesnį tinklą, galintį modernizuoti ir sustiprinti nacionalines užimtumo tarnybas. Taip pat, tinklo nariai turi parengti bendras iniciatyvas, kurios taip pat palengvintų keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi. Nors šis tinklas ir toliau bus finansuojamas ES lėšomis, raginame šalis - nares prisidėti prie finansavimo nacionaliniu lygmenimi. Priešakyje - didžiuliai iššūkiai, kuriuos turime atliepti: tinklo požiūris privalo būti visapusiškas ir siejantis savo tikslus su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, socialiai teisingu perėjimu prie ekologiškos ekonomikos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

23-10-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi raginu ES pripažinti svarbų moterų vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje, atsižvelgdami į tai turime atitinkamai pritaikyti savo veiksmus. Priimtoje rezoliucijoje raginame Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Komisiją, ES agentūras ir valstybes nares sistemingai integruoti lyčių aspektą į ES užsienio ir saugumo politiką. Taip pat reikalaujame, kad būtų atsižvelgta į marginalizuotų asmenų ir grupių patiriamas įvairias diskriminacijos formas (tokias kaip rasizmas, seksizmas ir klasizmas). Palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą 2020 m. pateikti naują lyčių lygybės ir įgalinimo išorės santykiuose veiksmų planą ir pritariu, kad 85 proc. oficialios vystymosi pagalbos (OPV) turėtų būti skiriama programoms, kuriose lyčių lygybė yra reikšmingas ar pagrindinis tikslas. Remiantis turimais duomenimis, moterys vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant taiką konfliktų apimtose šalyse. Moterų dalyvavimas ES užsienio politikos derybose, taikos ir saugumo procesai yra susiję su didesniu ekonominiu klestėjimu ir pasaulinio saugumo, demokratijos ir tvarios taikos pažanga. Todėl raginame EIVT ir valstybes nares užtikrinti visišką moterų dalyvavimą įvairiuose konfliktų sprendimo ciklo etapuose vykdant ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą. Galiausiai, raginame Komisiją ir EIVT sistemingai remti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, taip pat galimybę naudotis šeimos planavimo, kontracepcijos ir saugių bei teisėtų abortų paslaugomis.

23-10-2020

Balsavau už pataisas dėl teisingesnės BŽŪP ir išmokų konvergencijos. Iki šiol Lietuvoje tiesioginės išmokos nesiekia ES vidurkio. Visada pabrėžiau šią problemą kolegoms iš Socialistų ir Demokratų frakcijos. Palaikiau nuostatą, jog išmokos vienam ūkininkui turi būti ribojamos iki 60 000 eurų per metus. Parama smulkiems, vidutiniams ir jauniems ūkiams yra būtina sėkmingos BŽŪP dalis. ES mastu 80% tiesioginių išmokų lėšų vis dar eina 20% stambiausiųjų ūkių, ir tam pakeisti, reikalinga išmokų ribojimo schema, kuri nepaliktų spragų ar „apėjimų“ ir sutaupytų lėšų, kurios užtikrintų pakankamą smulkių ūkininkų rėmimą. Taip pat parėmiau nuostatą, jog BŽŪP planai turi būti kuriami atsižvelgiant į regionų ir vietos poreikius. Esminis šios BŽŪP bruožas – galimybė politiką pritaikyti prie vietos sąlygų, todėl turi būti sukurta reali partnerystė tarp centrinės ir vietos be ir regionų valdžios institucijų formuojant ir įgyvendinant šią politiką. Taip pat balsavau už tai, kad viena iš sąlygų tiesioginėms išmokoms gauti turėtų būti tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas ūkio darbuotojams, pagarba darbuotojų teisėms. Žemės ūkio darbuotojai yra ypač jautri ir pažeidžiama grupė – mes Lietuvoje tai ypač gerai suprantame, kadangi nemaža dalis mūsų tautiečių išvykusių į kitas šalis dirba būtent žemės ūkio sektoriuje. BŽŪP socialinis sąlygiškumas užkirs kelią darbuotojų išnaudojimui.

23-10-2020

Balsavau už Horizontaliojo reglamento pataisas, kurios užkirstų kelią BŽŪP nacionalizavimui, šiek tiek apribojo galbūt pernelyg didelį lankstumą, kuris valstybėms narėms buvo siūlomas pradiniame Komisijos pasiūlytame tekste. Manau, kad tam, kad bendroji žemės ūkio politika išliktų tikrai bendra ir tikrai europinė, reikia neapleisti kontrolės ir mokėjimo sistemos, pagrįstos taisyklių laikymusi. Tačiau vien taisyklių laikymosi nepakanka, turime taip pat tikrinti šių taisyklių efektyvumą ir realius jų laikymosi rezultatus. Manau, kad taip bus sukurta teisinga pusiausvyra tarp pastangų nedidinti skirtumų ir konkurencijos tarp Europos ūkininkų, bendro politikos pobūdžio išlaikymo ir efektyvios išleidžiamų lėšų kontrolės. Mūsų politinė grupė taip pat pateikė socialinio sąlygiškumo reikalavimus sumažinti tiesiogines išmokas tiems, kurie pažeidė nacionalines užimtumo, nelegalaus darbo ar žemės ūkio darbo taisykles. Negalime leisti, kad Europos piliečių pinigai būtų naudojami verslininkų, negerbiančių darbuotojų orumo, finansavimui.

23-10-2020

Balsavau už reglamentą, nustatantį bendros rinkos organizavimą, kadangi pasiūlytame tekste kuriami veiksmingesni mechanizmai, skirti užkirsti kelią žemės ūkio krizėms ir jas geriau valdyti. Mūsų ūkininkus palietę sukrėtimai, nuo politinių, tokių kaip Rusijos embargas, iki gamtinių – liūčių ir sausrų ir ligų proveržių – rodo, kaip svarbu užtikrinti ūkininkams teisingesnes ir stabilesnes pajamas, taip pat juos paremti pereinant prie aplinkai ir klimatui draugiškesnių praktikų. Reglamentas nurodo, kad Europos Komisija turi būti atsakingesnė ir visapusiškai atlikti žemės ūkio sektoriaus reguliavimo vaidmenį, imtis daugiau atsakomybės už žemės ūkio rinkų finansinį reguliavimą, efektyviau bendradarbiauti su finansų reguliavimo institucijomis. Balsdavau už tai, kad su mėsa susiję terminai nebūtų vartojami augaliniams produktams. Vartotojams reikia teikti teisingą informaciją. Kalbant apie ekologiškus produktus, jei norime iki 2030 m. pasiekti 25 proc. Ekologinio ūkininkavimo plotų tikslą, nustatytą strategijoje„ nuo ūkio iki stalo“, mūsų pareiga yra palaikyti ūkininkus ir garantuoti, kad produktų kainos bus didesnės, nei gamybos sąnaudos, kas ūkininkams leis sklandžiai pereiti prie sveikesnės gamybos, naudojant mažiau pesticidų.

22-10-2020

Balsavau už šį pranešimą, kadangi didžiuliai atogrąžų miškų kirtimo mastai yra svarbi šių laikų problema. Kasmet iš viso iškertama 13 mln. hektarų miškų ir beveik visa tai vyksta atogrąžų miškuose. Europos Sąjunga importuoja ir suvartoja 7–10 proc. su miškų naikinimu susijusių augalų ir gyvulininkystės produktų. Naikinant miškus išmetama apie 12 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, miškų naikinimas taip pat veda prie biologinės įvairovės nykimo. ES įsipareigojo saugoti Europos ir pasaulio miškus ir prisidėti prie tvaraus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės. Europos Parlamentas nuolat ragina Komisiją stiprinti Sąjungos veiksmus kovojant su visuotiniu miškų naikinimu. Tuo tikslu priimtas ir pranešimas dėl ES veiksmų saugant ir atkuriant pasaulio miškus, kurio buvau vienas rengėjų. Šis pranešimas rekomenduoja Komisijai pateikti pasiūlymą dėl privalomo išsamaus miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų, pateikiamų Sąjungos rinkai, patikrinimo, siekia užtikrinti aukštą natūralių miškų ir natūralių ekosistemų apsaugos lygį ir žmogaus teisių apsaugą, kuriai įtakos gali turėti žaliavų, kurios dažniausiai yra susijusios su miškų, ekosistemų naikinimu, miškų ir ekosistemų būklės blogėjimu ir žmogaus teisių pažeidimais, surinkimas, išgavimas ir gamyba.

21-10-2020

I voted in favour of this report, because it represents an adequate situation in the country. Initial draft of the report made important recommendations for a “critical re-assessment” of the EU’s previous policy of “critical engagement” with Belarus. However, after the rigged presidential elections of 9 August, the report refocused on the current situation in the country, and how the EU could help peaceful opposition movement. The report is very important as a symbolic support to the people of Belarus, who for a third month in a row are demonstrating against illegitimate grab of the power by the ex-president A. Lukashenko. The EU “soft powers” can do only limited influence on the ground. But I believe that a constant pressure on the members of the current regime, as well as sanctions on those who are responsible for the violence against the peaceful protesters, in the long run will bring positive changes to the people of Belarus.

21-10-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) pastaruosius 50 metų, be abejonės, buvo svarbiausia tarptautinė branduolinio režimo reguliavimo priemonė. Ji – pasaulinio strateginio stabilumo užtikrinimo kertinis akmuo ir nepakeičiamas ramstis siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimo rizikai. Turime nedelsdami atkreipti dėmesį į šį susitarimą, kadangi kelios branduolinį ginklą turinčios valstybės planuoja modernizuoti arba šiuo metu modernizuoja savo branduolinius ginklus arba jų siuntimo į taikinį priemones ir kadangi kai kurios iš jų savo nacionalinėse karinėse doktrinose mažina šių ginklų naudojimo ribą. Raginame Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą imtis veiksmų ES vadu, o ypatingai raginti visas to dar nepadariusias valstybes pasirašyti ir ratifikuoti NPT, kaip branduolinio ginklo neturinčias valstybes, ir, kol jos prisijungs, raginti laikytis sutarties sąlygų ir įsipareigoti siekti neplatinimo ir nusiginklavimo tikslų, be kita ko, pateikiant įrodymus, kad jos nevykdo branduolinės technologijos perdavimo, ir stiprinant Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją. Taip pat, norime priminti, kad branduolinis nusiginklavimas turi būti vykdomas realistiškai ir laipsniškai, tinkamai atsižvelgiant į visų asmenų saugumo interesus, ir kad strateginės rizikos, susijusios su branduoliniais ginklais, mažinimas iš esmės susijęs su branduolinių doktrinų skaidrumu, politinėje ir karinėje srityse atsakingų asmenų dialogu, komunikacijos priemonėmis krizės atveju ir nuraminimo priemonėmis.

Teagmháil

Bruxelles

Strasbourg