Please fill this field
Juozas OLEKAS Juozas OLEKAS
Juozas OLEKAS

Szocialisták és Demokraták Progresszív Szövetsége az Európai Parlamentben képviselőcsoport

Tag

Litvánia - Lietuvos socialdemokratų partija (Litvánia)

Születési idő : , Mazas Ungutas

A szavazáshoz fűzött írásbeli indokolások Juozas OLEKAS

A képviselők írásbeli indokolást nyújthatnak be a plenáris ülésen leadott szavazatukhoz. 194. cikk

A vállalkozások és a fogyasztók fenntartható egységes piaca felé (A9-0209/2020 - David Cormand) LT

25-11-2020

Balsavau už šį pranešimą, kadangi Europos vartojimas labai priklauso nuo išteklių, išgaunamų ir naudojamų už Europos ribų. ES aplinkosaugos veiksmų plane nustatytas tikslas iki 2050 m. gyventi pagal mūsų planetos išgales. Nepaisant šioje srityje padarytos pažangos, kuri yra pavyzdys pasaulyje, mes vis dar labai toli nuo tikslo. COVID-19 krizė parodė, kad mūsų šalių ekonomikos yra trapios. Todėl labai svarbu iš esmės pakeisti mūsų gamybos ir vartojimo Europoje būdus. Mūsų verslo modelis grindžiamas perteklinio vartojimo sistema, kuri skatina gamintojus pirmenybę teikti skubiam produktų pakeitimui, jau projektavimo stadijoje numatant jų pirmalaikį nusidėvėjimą. Kadangi didžioji mūsų produktų anglies dioksido poveikio dalis yra susijusi su jų gamyba, labai svarbu persvarstyti mūsų gamybos sistemą ir pereiti prie tikrai tvarių produktų. Jau kuriant gaminius turi būti taikomi žiedinės ekonomikos principai. Siekiame paskatinti gamintojus, kurie projektuoja tvarius produktus, ir nubausti tuos, kurių dizainas yra su trūkumais ir netvarus. Numatytos priemonės apima įvairių priemonių spektrą – pradedant aiškiu ir suderintu vartotojų informavimu ir baigiant nesąžiningos komercinės praktikos, kai sąmoningai sutrumpinamas gaminio taisymas arba užkertamas kelias jo taisymui, nutraukimu. Taip pat reikia atsižvelgti į konkretų skaitmeninių produktų atvejį, užtikrinant, kad programinės įrangos atnaujinimas nelemtų jos senėjimo.

A termékbiztonság kérdésének kezelése az egységes piacon (A9-0207/2020 - Marion Walsmann) LT

25-11-2020

Balsavau už šį dokumentą, kadangi turime užtikrinti, kad milijonai produktų, kuriais prekiaujama Bendrojoje Rinkoje, būtų saugūs, ir apsaugoti vartotojų sveikatą. Šiuo metu reikia daugiau pastangų siekiant sustiprinti produktų saugą ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, o esamos produktų saugos taisyklės turi būti įvertintos ir pritaikytos, atsižvelgiant į skaitmeninę transformaciją. Taip pat reikalingi pakeitimai, kad esamos saugumo taisyklės būtų taikomos ir produktams, kuriuose naudojamos naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir robotika. Atsiranda būtinybė patikslinti esamus teisės aktus ir užpildyti reglamentavimo spragas, išsiaiškinti, ar programinė įranga arba atnaujinimai galėtų būti laikomi savarankiškais produktais, kai jie yra susiję su sauga. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad produktai būtų saugūs visą savo gyvavimo ciklą, sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą. Būtinas glaudesnis atskirų rinkos priežiūros institucijų ir muitinių bendradarbiavimas. Internetu parduodamų produktų skaičius kasmet didėja, o pandemijos metu ypač išaugo. Šioje rinkoje taip pat reikia laikytis saugos principų. Viena vertus, elektroninės prekyvietės suteikia greitą prieigą prie įvairių produktų, tačiau, kita vertus, jos kelia pavojų, nes neprisiima jokios atsakomybės už siūlomus produktus. Turėtų būti reikalaujama, kad elektroninės prekyvietės prisiimtų didesnę atsakomybę. Manau, kad šiame pranešime siūlomos priemonės padidins produktų saugą ir taip sustiprins ES piliečių pasitikėjimą bendra Europos vidaus rinka, taip pat ir krizės metu.

A médiaszabadság megerősítése: az újságírók védelme Európában, a gyűlöletbeszéd, a dezinformáció és a platformok szerepe (A9-0205/2020 - Magdalena Adamowicz) LT

25-11-2020

Balsavau už šia rezoliuciją, kadangi reiškiu didelį susirūpinimą pablogėjusia žiniasklaidos laisvės padėtimi ES šalyse ir smerkiu prieš žurnalistus nukreiptą smurtą, priekabiavimą ir spaudimą. Pastaraisiais metais žiniasklaidos laisvė mažėjo, o COVID-19 pandemija dar labiau pablogino padėtį. Smerkiame kai kurių valstybių narių vyriausybių mėginimus nutildyti kritišką ir nepriklausomą žiniasklaidą, taip pat pakenkti žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui. Raginame politikus ir visuomenės veikėjus nemenkinti žurnalistų, taip pat pabrėžiame būtinybę ištirti visus išpuolius. Rezoliucijoje pabrėžiame, kad žiniasklaidos nuosavybę sutelkus kelių žmonių rankose kyla grėsmė pliuralizmui ir tampa dar sunkiau kovoti su dezinformacija. Reikalaujame, jog ES šalys neleistų pernelyg didelės koncentracijos ir užtikrintų skaidrumą, kad piliečiai lengvai gautų informaciją apie žiniasklaidos priemonių savininkus, finansavimo šaltinius ir valdymą. Raginame Europos Komisiją, atliekančią kasmetinį teisinės valstybės principo laikymosi vertinimą, įvertinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą, taip pat privačių subjektų ir valdžios įtaką jai kiekvienoje ES šalyje. Mėginimai pakenkti žiniasklaidos laisvei turėtų būti laikomi rimtu pagrindinių ES vertybių pažeidimu.

Új európai iparstratégia (A9-0197/2020 - Carlo Calenda) LT

25-11-2020

Balsavau už šį pranešimą, kuris buvo rengiamas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų neregėtos ekonomikos krizės akivaizdoje. Ši pandemija smogė kaip tik tuo metu, kai ES buvo pasirengusi paspartinti dvi dideles epochinės reikšmės pertvarkas – skaitmeninę ir aplinkosauginę, kurioms reikia didžiulių privačių ir viešųjų investicijų. Pranešime siūlomi du skirtingi pramonės politikos etapai: pirmasis – gamybos sistemos atkūrimas, antrasis – sistemos rekonstrukcija ir pertvarkymas. Abu etapai vyks tarptautinių ekonominių santykių sistemoje, kuri yra sudėtingesnė, nei buvo per pastaruosius tris dešimtmečius. Dėl šios priežasties ES, tvirtai laikydamasi laisvosios prekybos principo ir daugiašalės sistemos, turės įdiegti veiksmingesnes prekybos apsaugos priemones ir tinkamesnę užsienio investicijų tikrinimo sistemą. Tas pats pasakytina apie tiekimo saugumą, įskaitant strateginių gamybos sektorių sugrąžinimo mechanizmų skatinimą. Taip pat labai svarbu, kad kiekvienas ES pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas būtų papildytas anglies dioksido pasienio mokesčiu, kuriuo būtų užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimui. Be to, derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų reikės atspindėti kintančių tarptautinių santykių pobūdį ir ES aplinkosaugos tikslus.
Šiame pranešime daugiausia dėmesio skiriama priemonėms ir konkretiems veiksmams, kurių reikia imtis, o ne ketinimų deklaracijoms. Kad Europos pramonės politika būtų veiksminga, reikia atitinkamo dydžio biudžeto ir papildomų išteklių iš nacionalinių biudžetų bei Europos vertybinių popierių (euroobligacijų) emisijos.

A Covid19-járvány külpolitikai következményei (A9-0204/2020 - Hilde Vautmans) LT

25-11-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturinčią pasaulinę sveikatos, ekonominę, socialinę ir humanitarinę krizę ir kartu sisteminę įtampą, turėsiančią didelių ir ilgalaikių pasekmių tarptautiniams santykiams. Pandemija taip pat daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiausioms šalims. Šį virusą įmanoma kontroliuoti ir padėtį švelninti tik koordinuojant šalių veiksmus ir užtikrinant jų solidarumą, todėl ES turi veikti kaip pasaulinio masto veikėja ir, atsižvelgdama į kintančią geopolitinę padėtį pasaulyje ir pasaulinę kovą su COVID-19, pakoreguoti savo prioritetus ir užsienio politiką. Rezoliucija pabrėžia, kad COVID-19 protrūkis iš esmės keičia tarptautinę aplinką, todėl labai svarbu stiprinti ES vidaus atsparumą, plėtoti naujas partnerystes ir stiprinti daugiašalę viziją pasauliniu mastu, užtikrinant ryžtingą ir suderintą užsienio politikos atsaką. Pradiniais COVID-19 krizės etapais trūko pasaulinės lyderystės ir koordinuoto tarptautinio atsako, tačiau ES šalys partnerės neturėtų nukrypti nuo reformų ir toliau rimtai vertinti kovą su korupcija, įsipareigoti gerbti ir įgyvendinti pagrindines žmogaus ir mažumų teises, laikydamosi savo tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų.

Az Európai Unió 2021. évi pénzügyi évre vonatkozó általános költségvetése – összes szakasz (A9-0206/2020 - Pierre Larrouturou, Olivier Chastel) LT

12-11-2020

Balsavau už šį projektą, kadangi Europos Parlamento bei Tarybos pasiektas susitarimas yra didelis laimėjimas, prie kurio didžia dalimi prisidėjo Socialistų ir Demokratų pažangiojo aljanso derybinė grupė. Džiaugiuosi, kad mums pavyko iškovoti papildomus 16 milijardų pagrindinėms ir svarbiausioms ES programoms, kurios kiekvieną dieną prisideda prie geresnio, socialiai teisingesnio ir lygesnio Europos piliečių gyvenimo. Ypatingai džiaugiuosi, kad mums pavyko iškovoti net tris kartus didesnes lėšas EU4Health fondui, jo sumai siekiant 5,1 milijardų eurų. Šis biudžetas ir Europos Komisijos žengti pirmieji žingsniai kuriant Europos sveikatos sąjungą sustiprins mūsų pasirengimą panašioms masinėms grėsmėms visuomenės sveikatai, kaip COVID-19 pandemija, o ilgalaikėje perspektyvoje sukursime mechanizmą, kuris padės apsaugoti mūsų piliečius ir jų sveikatą, nepaisant varijuojančių sveikatos apsaugos sistemų ar geografinių sienų. Europos Sąjungos laukia progresyvūs ir daugelį pokyčių žadantys 7 metai, kurios metu Europa sieks tapti žalesnė, skaitmenizuotesnė bei sveikesnė. Mes tęsime kovą už Socialinę Europą, kurioje Europos Sąjungos naudos yra jaučiamos kiekvienam piliečiui.

A Balti-tenger keleti részén élő közönséges tőkehalra vonatkozó halászati kapacitás felső értékhatárainak bevezetése, adatgyűjtés és a balti-tengeri ellenőrzési intézkedések, valamint a Balti-tenger keleti részén élő közönséges tőkehalat halászó flották végleges beszüntetése (A9-0093/2020 - Niclas Herbst) LT

11-11-2020

Balsavau už šį dokumentą, kadangi Baltijos jūros ekosistemos būklė kritinė. Žuvų ištekliai mažėja, ir jei laiku nesiimsime griežtų ribojimų, jie nebeatsigaus. Šiuos pokyčius nulėmė ne tik žvejyba, bet ir įvairūs kiti veiksniai: deguonies koncentracijos mažėjimas, taršos augimas, klimato atšilimas. Dėl šių priežasčių Europos Komisija 2019 m. priėmė neatidėliotinas rytų Baltijos jūros menkių apsaugos priemones, o Taryba praktiškai nusprendė uždrausti šios rūšies išteklių žvejybą. Žvejybos mažėjimas sukels Baltijos jūros regiono pakrančių bendruomenėms ir žvejybos įmonėms daug socialinių ir ekonominių problemų, o dabartiniai žvejybinių laivynų pajėgumai bus pertekliniai ir liks nepanaudoti. Neturėdami galimybių ateityje užsidirbti iš žvejybos, žvejai bus priversti atiduoti laivus į metalo laužą ir visam laikui pasitraukti iš savo verslo. Kadangi žvejai, žvejybos įmonės ir pakrančių bendruomenės negali patys sušvelninti šių neigiamų padarinių, ES privalo imtis atitinkamų reikalingų priemonių. Jau anksčiau raginau Europos Komisiją imtis veiksmų ir skirti specialią regioninę paramą arba įsteigti specialų fondą, susijusį su bendra žuvininkystės politika (BŽP), kad būtų skatinamas naujas vietos žvejų įdarbinimas Baltijos jūros valymo mėlynosios bioekonomikos technologijomis. Šios sesijos metu balsavau už dokumentą, skatinantį ES teikti finansinę nebiurokratinę, lanksčią ir skubią paramą, kuri sušvelnintų veiklos ir laivynų pajėgumų mažinimo padarinius.

Az állami foglalkoztatási szolgálatok (ÁFSZ-ek) közötti fokozott együttműködés (A9-0128/2020 - Manuel Pizarro) LT

11-11-2020

Balsavau už šį susitarimą, kadangi siekiame glaudesnio valstybių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo visoje Europos Sąjungoje. Šiuo sprendimu pratęsiame šio tinklo įgaliojimus iki 2027-ųjų gruodžio 31-osios, taip pat, prašome Komisijos iki 2026-ųjų rugsėjo pateikti vertinimo ataskaitą šio tinklo pasiekimams įvertinti. Užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklas turėtų toliau skatinti tvarių darbo vietų kūrimą ir padėti įdarbinimo tarnyboms prisitaikyti prie skaitmeninimo ir besikeičiančių darbo modelių bei santykių. Raginame sukurti atsparesnį tinklą, galintį modernizuoti ir sustiprinti nacionalines užimtumo tarnybas. Taip pat, tinklo nariai turi parengti bendras iniciatyvas, kurios taip pat palengvintų keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi. Nors šis tinklas ir toliau bus finansuojamas ES lėšomis, raginame šalis - nares prisidėti prie finansavimo nacionaliniu lygmenimi. Priešakyje - didžiuliai iššūkiai, kuriuos turime atliepti: tinklo požiūris privalo būti visapusiškas ir siejantis savo tikslus su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, socialiai teisingu perėjimu prie ekologiškos ekonomikos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Nemek közötti egyenlőség az EU kül- és biztonságpolitikájában (A9-0145/2020 - Ernest Urtasun) LT

23-10-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi raginu ES pripažinti svarbų moterų vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje, atsižvelgdami į tai turime atitinkamai pritaikyti savo veiksmus. Priimtoje rezoliucijoje raginame Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Komisiją, ES agentūras ir valstybes nares sistemingai integruoti lyčių aspektą į ES užsienio ir saugumo politiką. Taip pat reikalaujame, kad būtų atsižvelgta į marginalizuotų asmenų ir grupių patiriamas įvairias diskriminacijos formas (tokias kaip rasizmas, seksizmas ir klasizmas). Palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą 2020 m. pateikti naują lyčių lygybės ir įgalinimo išorės santykiuose veiksmų planą ir pritariu, kad 85 proc. oficialios vystymosi pagalbos (OPV) turėtų būti skiriama programoms, kuriose lyčių lygybė yra reikšmingas ar pagrindinis tikslas. Remiantis turimais duomenimis, moterys vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant taiką konfliktų apimtose šalyse. Moterų dalyvavimas ES užsienio politikos derybose, taikos ir saugumo procesai yra susiję su didesniu ekonominiu klestėjimu ir pasaulinio saugumo, demokratijos ir tvarios taikos pažanga. Todėl raginame EIVT ir valstybes nares užtikrinti visišką moterų dalyvavimą įvairiuose konfliktų sprendimo ciklo etapuose vykdant ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą. Galiausiai, raginame Komisiją ir EIVT sistemingai remti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, taip pat galimybę naudotis šeimos planavimo, kontracepcijos ir saugių bei teisėtų abortų paslaugomis.

Közös agrárpolitika – a tagállamok által elkészítendő stratégiai tervhez nyújtott, az EMGA és az EMVA által finanszírozott támogatás (A8-0200/2019 - Peter Jahr) LT

23-10-2020

Balsavau už pataisas dėl teisingesnės BŽŪP ir išmokų konvergencijos. Iki šiol Lietuvoje tiesioginės išmokos nesiekia ES vidurkio. Visada pabrėžiau šią problemą kolegoms iš Socialistų ir Demokratų frakcijos. Palaikiau nuostatą, jog išmokos vienam ūkininkui turi būti ribojamos iki 60 000 eurų per metus. Parama smulkiems, vidutiniams ir jauniems ūkiams yra būtina sėkmingos BŽŪP dalis. ES mastu 80% tiesioginių išmokų lėšų vis dar eina 20% stambiausiųjų ūkių, ir tam pakeisti, reikalinga išmokų ribojimo schema, kuri nepaliktų spragų ar „apėjimų“ ir sutaupytų lėšų, kurios užtikrintų pakankamą smulkių ūkininkų rėmimą. Taip pat parėmiau nuostatą, jog BŽŪP planai turi būti kuriami atsižvelgiant į regionų ir vietos poreikius. Esminis šios BŽŪP bruožas – galimybė politiką pritaikyti prie vietos sąlygų, todėl turi būti sukurta reali partnerystė tarp centrinės ir vietos be ir regionų valdžios institucijų formuojant ir įgyvendinant šią politiką. Taip pat balsavau už tai, kad viena iš sąlygų tiesioginėms išmokoms gauti turėtų būti tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas ūkio darbuotojams, pagarba darbuotojų teisėms. Žemės ūkio darbuotojai yra ypač jautri ir pažeidžiama grupė – mes Lietuvoje tai ypač gerai suprantame, kadangi nemaža dalis mūsų tautiečių išvykusių į kitas šalis dirba būtent žemės ūkio sektoriuje. BŽŪP socialinis sąlygiškumas užkirs kelią darbuotojų išnaudojimui.

Kapcsolat

Bruxelles

Strasbourg