Žiedinė ekonomika: kas tai ir kodėl ji svarbi? 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kas yra žiedinė ekonomika ir kokia yra jos nauda aplinkai bei žmonių gerovei?

Kas yra žiedinė ekonomika ir kokia yra jos nauda aplinkai bei žmonių gerovei?


Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų. ES šiuo metu atnaujina teisės aktus dėl atliekų tvarkymo. 2020 m. kovą Europos Komisija pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, į kurį įtraukiami pasiūlymai dėl tvaresnio produktų dizaino, atliekų kiekio mažinimo ir piliečių įgalinimo (pvz., „teisė į remontą“). Ypatingas dėmesys skiriamas daug išteklių reikalaujantiems sektoriams, susijusiems su elektronika, plastiku, tekstile ir statyba.

2021 m. vasarį Europos Parlamentas pritarė naujam žiedinės ekonomikos veiksmų planui ir paragino nustatyti privalomus 2030 m. medžiagų naudojimo ir vartojimo tikslus.

Kas yra žiedinė ekonomika?


Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.


Kodėl reikia pereiti prie žiedinės ekonomikos?


Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir žaliavų paklausa. Visgi pagrindinių žaliavų tiekimas yra ribotas, o kai kurios ES šalys yra priklausomos nuo kitų šalių tiekiamų išteklių.

Be to, jų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai. Tai padidina energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, o protingesnis jų naudojimas galėtų šiuos skaičius sumažinti.


Žiedinės ekonomikos nauda


Atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti ES įmonėms sutaupyti pinigų. Šiuo metu medžiagų, kurias naudojame kasdien, gamyba lemia 45 proc. CO2 emisijų.


Perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali būti naudingas, nes:


  • sušvelnintų poveikį aplinkai;
  • padidintų žaliavų tiekimo saugumą;
  • padidintų konkurencingumą;
  • paskatintų inovacijas bei naujų darbo vietų kūrimą (galėtų sukurti apie 580 000 darbo vietų ES).

Tai taip pat suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų.