Infografikas: ar žmonės naudojasi dalijimosi ekonomikos platformomis? 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Infografikas: faktai ir skaičiai  

Birželio 15 d. EP nariai patvirtino pranešimą apie dalijimosi ekonomiką, kuriame įvertino bendradarbiavimu grindžiamų verslo modelių galimybes ir keliamus klausimus.

Pranešime teigiama, kad ES turėtų pasinaudoti dalijimosi ekonomikos nauda, užtikrinant sąžiningą konkurenciją, darbuotojų teises ir mokestinių prievolių vykdymą.

Kaip veikia dalijimosi ekonomika?

Paprastai sandoryje dalyvauja trys šalys: vartotojas, kuris moka už paslaugą, teikėjas, kuris gauna pajamas ir platforma, kuri sujungia juos abu bei pasiima fiksuotą komisinį mokestį.

Viena pagrindinių bendradarbiavimu paremtos ekonomikos idėjų – panaudoti neatskleistas galimybes. Pavyzdžiui, jei turite laisvą kambarį savo bute, jį galite išnuomoti per „Airbnb“.

Ne visi dalijimosi ekonomikos verslo modeliai yra orientuoti į pelną. Jie taip pat gali remtis savanoryste. Vienas geriausių pavyzdžių – visiems žinoma laisvoji interneto enciklopedija – „Vikipedija“, kuri nuo sukūrimo pradžios 2001 m. tapo didžiausiu pasaulyje žinynu.

Dalijimosi ekonomika gali taip pat būti veiksminga priemonė skatinant vietos bendruomenes siekti bendrų tikslų.

Darbuotojų teisės

Bendradarbiavimu grindžiamų verslo modelių sėkmė taip pat iškėlė klausimų dėl mokesčių, darbuotojų teisių ir vartotojų apsaugos. Pavyzdžiui „Uber“ pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai ir „Deliveroo“ maisto išvežiotojai ant dviračių formaliai nėra šių bendrovių darbuotojai, tačiau jiems taikomi gana griežti reikalavimai, už kurių nesilaikymą jie gali netekti teisės naudotis internetine platforma, taigi ir pajamų.

Be to, paslaugų teikėjų traktavimas kaip nepriklausomų rangovų leidžia bendrovėms išvengti naštos, susijusios su darbuotojų teisių, pavyzdžiui, į nedarbingumą dėl ligos ar į minimalų užmokestį, užtikrinimu.

Plačiau apie tai skaitykite mūsų straipsnyje apie socialines teises.