Kaip suvaldyti globalizaciją: ES atsakas 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Skaitykite daugiau apie tai, kaip ES ir Europos Parlamentas išnaudoja globalizacijos teikiamas galimybes ES labui.

© Alexandre Gonçalves da Rocha/ Pixabay  

ES prekybos politika

Vieninga ES prekybos politika, veikiant kartu, o ne taikant atskiras prekybos strategijas, pasaulinėje prekyboje ES suteikia tvirtą poziciją.

EP prekybos politiką sudaro trys pagrindiniai elementai:


  • ES prekybos susitarimais formuojami prekybos santykiai su ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant sudaryti geresnes prekybos galimybes ir įveikti prekybos kliūtis;
  • ja siekiama apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos;
  • ES tvirtai laikosi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principų. Europos Sąjunga PPO veikia kaip vienas subjektas ir jai organizacijoje atstovauja ne valstybės narės, o Komisija.

Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas priima ES teisės aktus prekybos ir investicijų srityje kartu su Taryba, o tarptautiniai prekybos susitarimai gali įsigalioti tik tuomet, jeigu jiems pritaria Europos Parlamentas. EP taip pat gali daryti įtaką prekybos deryboms priimdamas rezoliucijas.

Daugiau apie tai – straipsnyje „ES prekybos politika: kaip tai veikia?“

Globalizacijos privalumai ES


Europos Sąjunga yra viena iš trijų stambiausių tarptautinės prekybos dalyvių (kartu su JAV ir Kinija). 2016 m. ES 28 prekių eksportas ir importas sudarė atitinkamai 15,6 proc. ir 14,8 proc. viso pasaulinio rodiklio.


2017 m. 36 mln. darbo vietų, arba 1 iš 7 darbo vietų Europos Sąjungoje, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė nuo eksporto į kitas pasaulio šalis. Vidutiniškai 1 mlrd. eurų ES eksporto padeda išlaikyti apie 13 tūkst. darbo vietų ES viduje.


Dėl laisvesnės prekybos laimi ir vartotojas, nes mažesni importo muitai ir didesnė konkurencija sąlygoja mažesnes kainas ir didesnį asortimentą.

Daugiau apie tai – straipsnyje „Ekonominės globalizacijos nauda Europoje: pagrindiniai faktai“

Poveikis darbo vietoms


Globalizacija sukuria didelį potencialą gerovės ir darbo vietų kūrimui, tačiau ji taip pat kelia iššūkių. Dėl globalizacijos didėja įmonių konkurencija, dėl to kai kurios jų gali būti uždaromos, perkeliamos į užsienį, o darbuotojai gali prarasti darbo vietas.


Dėl to daugiausia kenčia labiausiai pažeidžiamų sektorių darbuotojai: tekstilės, drabužių, avalynės ir odos, pagrindinių metalų ir metalo gaminių bei apdirbamosios pramonės.


Dėl globalizacijos netekusiems darbo žmonėms paramą teikia 2006 m. įkurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas.

ES lėšomis gali būti bendrai finansuojama iki 60 proc. atleistų darbuotojų reintegracijos į darbo rinką sąnaudų. Fondo lėšos gali būti naudojamos profesiniam mokymui, subsidijoms naujų įmonių kūrimui arba įmonių, samdančių be darbo likusius žmones, skatinimui.

Daugiau apie tai – straipsnyje „Globalizacijos poveikis darbo vietoms ES“

Žmogaus teisės


ES turi dvi prekybos politikos priemones žmogaus teisėms skatinti: lengvatinės prekybos susitarimus ir vienašalius prekybos apribojimus.


ES taip pat siekia uždrausti su konfliktais susijusių mineralų, prekių ir paslaugų, kurios gali būti susijusios su kankinimais ar egzekucijomis, ir dvejopo naudojimo prekių, kurios gali būti naudojamos pažeidžiant žmogaus teises, importą.



Be to, 2017 m. Parlamentas balsavo už ES taisykles, įpareigojančias tekstilės ir drabužių tiekėjus gerbti darbuotojų teises.