Tvarus finansavimas: ES siekia apibrėžti, kas yra ekologiškos investicijos 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Siekdama paskatinti perėjimą prie ekologiškų investicijų, ES įveda taisykles, apibrėžiančias, kas yra ekologiška ir tvari veikla.

©Georgii Timakov/AdobeStock  

Birželio 18 d. EP nariai pritarė bendrai ES klasifikavimo sistemai, kuria bus skatinamos privačiosios investicijos į tvarų augimą ir prisidedama prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Ši sistema suteiks įmonėms ir investuotojams galimybę atpažinti, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu.

Bendro apibrėžimo poreikis


Tvariam vystymuisi užtikrinti būtina saugoti gamtos išteklius, gerbti žmogaus bei socialines teises. Veiksmai klimato srityje yra svarbus aspektas, nes poreikis riboti ir sušvelninti klimato kaitos padarinius tampa vis aktualesnis.


Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga siekia įgyvendinti ambicingus šiltnamio dujų mažinimo tikslus įvairiuose ūkio sektoriuose. Ji taip pat yra įsipareigojusi pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m.


ES reikalingos investicijos į technologijas, o Komisijos vertinimu, norint pasiekti klimato ir energetikos tikslus, ES reikės 260 mlrd. eurų papildomų metinių investicijų.


Vien valstybinių investicijų nepakaks, o privatūs investuotojai turės imtis priemonių klimatui palankiems projektams finansuoti. Tam užtikrinti bus reikalingi aiškūs kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kas yra tvaru ir ekologiška. Priešingu atveju, kai kurios lėšos gali būti skirtos „ekologiškų plovimų“ projektams, kurie teigia esantys „ekologiški“, tačiau iš tikrųjų nėra.


Kai kurios ES šalys jau pradėjo kurti klasifikavimo sistemas. Bendros ES taisyklės būtų naudingos tiek įmonėms, kurios siekia finansavimo, tiek investuotojams, suinteresuotiems remti tvarius projektus.

©Romaset/AdobeStock  

Kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla?

Taksonomijos reglamente nustatyti šeši aplinkosaugos tikslai:

a) klimato kaitos švelninimas;

b) prisitaikymas prie klimato kaitos;

c) tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga;

d) perėjimas prie žiedinės ekonomikos;

e) taršos prevencija ir kontrolė;

f) biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.


Tam, kad ekonominė veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu, ji turės svariai prisidėti siekiant bent vieno iš šių tikslų bei nedaryti didelės žalos bet kurio iš jų atžvilgiu.


„Nedaryk žalos“ principas (kurį toliau apibrėš Europos Komisija) užtikrins, kad ekonominė veikla, daranti daugiau žalos aplinkai nei nauda, negali būti laikoma tvaria. Tausojant aplinką, taip pat turėtų būti gerbiamos žmogaus ir darbo teisės.


Finansinius produktus parduodantys finansų rinkos dalyviai ir didelės įmonės, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų, turės atskleisti, kaip ir kokiu mastu jų veikla prisideda prie aplinkos apsaugos tikslų. Jei jie nepretenduoja į „tvarumą“, tai turėtų būti aiškiai pasakyta.


Europos Komisijai bus pavesta nustatyti faktinę klasifikaciją priimant deleguotuosius aktus, kuriais kiekvienam atitinkamam aplinkos tikslui ir sektoriui būtų atitinkamai apibrėžti techninės analizės kriterijai.

Klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos skirta taksonomija turėtų būti sukurta iki 2020 m. pabaigos, kad visapusiškas jos taikymas būtų užtikrintas iki 2021 m. pabaigos. Kitiems keturiems tikslams pasiekti skirta taksonomija turėtų būti sukurta iki 2021 m. pabaigos.