Parlamentas ieško naujų ES pajamų šaltinių 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

EP nori plataus užmojo ES biudžeto, kurio lėšomis būtų finansuojamos ekonomikos gaivinimo priemonės ir padedama kurti ekologišką Europą neapsunkinant mokesčių mokėtojų ar ateities kartų.

COVID-19 pandemija turėjo precedento neturintį socialinį ir ekonominį poveikį. Naujausios prognozės rodo, kad ES ekonomika šiemet sumažės 8,3 proc. Krizės poveikiui sušvelninti ES ir jos valstybės narės ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, tačiau pagrindinė ekonomikos atsigavimo po koronaviruso priemonė bus ilgalaikis ES biudžetas.

Biudžetas ES ekonomikai atgaivinti

2021–2027 m. ilgalaikis ES biudžetas buvo pradėtas ruošti 2018 m. gegužę, tačiau reaguodama į koronaviruso protrūkį, 2020 m. gegužės mėnesį Europos Komisija pateikė atnaujintą pasiūlymą. Jis buvo pateiktas atsižvelgiant į Parlamento raginimus pateikti stambaus ekonomikos atkūrimo paketą. Komisijos siūlymu pagal priemonę „Next Generation EU“ lėšos būtų telkiamos laikinai padidinant nuosavų išteklių viršutinę ribą iki 2 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, todėl Komisija galėtų pasinaudoti savo tvirtu kredito reitingu skolindamasi 750 mlrd. eurų finansų rinkose. Komisijos siūlymu 500 mlrd. eurų būtų paskirstyta dotacijoms, tačiau ES vadovai liepos 17–21 d. šį skaičių sumažino iki 390 mlrd.

Komisijos siūlymu, naująja priemone būtų papildytas atnaujintas ilgalaikis 1,1 trln. eurų ES biudžetas, ES vadovai jį sumažino iki 1 074 trln., tačiau, EP nuomone, šie apkarpymai kelia grėsmę ES programų įgyvendinimui.

Skaitykite daugiau apie ES planą ekonomikai po COVID-19 atgaivinti.

Pasiskolinti 750 mlrd. eurų ekonomikos atgaivinimo paketui bus galima iš dalies pakeitus taisykles, nustatančias ES biudžeto finansavimo sąlygas. Siekdama sustiprinti ES galimybes skolintis finansų rinkose ir vėliau grąžinti skolą, Komisija siūlo padidinti maksimalią lėšų sumą, kurią Sąjunga gali surinkti iš valstybių narių.

Rugsėjo 16 d. Europos Parlamentas skubos tvarka patvirtino teisėkūros nuomonę dėl nuosavų ES biudžeto išteklių, kuri suteiks galimybę Europos Komisijai rinkose pasiskolinti 750 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo fondui finansuoti. Šis balsavimas leis ES Tarybai skubiai priimti sprendimą, o tuomet bus galima pradėti jo ratifikavimo procesą visose ES šalyse. Taryba jį turi priimti vienbalsiai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Sprendimas dėl nuosavų išteklių kartu su nauja daugiamete finansine programa turėtų įsigalioti jau sausį.


Nauji pajamų šaltiniai atkūrimui finansuoti

ES biudžeto pajamų šaltiniai (dar vadinami nuosavaisiais ištekliais) keletą dešimtmečių išliko nepakitę. Jie apima muitus, taip pat nacionalines įmokas, pagrįstas PVM įplaukomis ir bendromis nacionalinėmis pajamomis. Bėgant metams Parlamentas ne kartą ragino šią sistemą reformuoti.


Europai kovojant su koronavirusu EP nariai reikalauja įvesti naujus pajamų šaltinius, skirtus padengti atkūrimo priemonės refinansavimo išlaidas, užkirsti kelią staigiam ES biudžeto išlaidų sumažinimui ir užtikrinti, kad atsakas į COVID-19 netaptų našta ateities kartoms.


EP siūlo į galimų naujų nuosavų išteklių sąrašą įtraukti:

  • bendrą konsoliduotoją pelno mokesčio bazę;
  • skaitmeninių paslaugų apmokestinimą;
  • finansinių sandorių mokestį;
  • pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
  • plastikų įnašą;
  • pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą.

Parlamentas taip pat ragina panaikinti visas lengvatas ir korekcijas.


Europiečiai tikisi didesnio ES biudžeto

Bet kokiam sprendimui dėl ilgalaikio ES biudžeto yra reikalingas EP narių pritarimas, o EP narių nuomone, naujų pajamų šaltinių įvedimas yra būtina susitarimo sąlyga. Naujausios Europos Parlamento užsakymu atliktos apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė (56 proc.) europiečių pageidauja, kad ES skirtų daugiau lėšų kovai su pandemijos padariniais.


Prieš liepos 17–18 d. vykusį ES vadovų susitikimą, EP nariai paragino Tarybą nesumenkinti Komisijos pasiūlymų. Liepos 13 d. komentuodamas patikslintą Tarybos pirmininko Charles Michel pasiūlymą, EP Biudžeto komiteto pirmininko Johano Van Overtveldt kalbėjo: „Teigiami su susigrąžinimo priemonės dydžiu ir pusiausvyra susiję žingsniai negali kompensuoti atgaline perspektyva susijusių pasiūlymų dėl ilgalaikio biudžeto ir iš nuosavų išteklių. Esminės Sąjungos programos yra dar labiau mažinamos, turiu omenyje „Horizon Europe“, „Erasmus +“, „Digital Europe“ ir migraciją.“

 „Nenorime užkrauti naštos ateities kartoms“

Rugsėjo 14 d., viena iš pranešimo dėl ilgalaikio ES biudžeto bendraautorių Valérie Hayer (Atnaujinkime Europą, Prancūzija), atsakingų už nuosavų išteklių reformą, teigė: „Skolinimasis ekonomikai atgaivinti dabar pajudės, nes šiandien EP uždegė tam žalią šviesą. Dabar reikės užtikrinti, kad skolą grąžintų technologijų gigantai, mokesčių vengėjai, dideli užsienio teršėjai ir kiti, kurie naudojasi mūsų bendrosios rinkos pranašumais, tačiau nepakankamai prisideda prie mūsų klestėjimo ir planetos apsaugojimo.“


Kitas, už nuosavų išteklių reformą atsakingas EP narys José Manuel Fernandes (Europos liaudies partija, Portugalija) pažymėjo: „Šiandien Europos Parlamente rašoma istorija. 32 metus ES neturėjo nuosavų išteklių. Europos Komisija niekada rinkose nesiskolino tokiu mastu. Šiuo balsavimu sudarėme sąlygas Tarybai patvirtinti sprendimą dėl nuosavų išteklių, o valstybių parlamentams – jį ratifikuoti. Labai svarbu suspėti Ekonomikos gaivinimo fondą parengti iki sausio 1 d. Kodėl Taryba delsia?“