Ekonomikos gaivinimo planai: protingas pinigų panaudojimas ir demokratinė priežiūra

EP nariai teigia, kad šalys turėtų prisitaikyti prie naujų socialinių ir ekonominių iššūkių, tinkamai panaudojant daugiau nei 700 mlrd. eurų, skirtų ES ekonomikos gaivinimo planams.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė buvo sukurta siekiant padėti valstybėms narėms remti dėl COVID-19 pandemijos sunkumus patiriančias įmones ir žmones. Nors 2021 m. ES ekonomika atsigavo po staigaus nuosmukio 2020 m., dėl karo Ukrainoje ir kylančių energijos bei maisto kainų kyla ir nauji ekonominiai bei socialiniai iššūkiai.

723,8 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra į ateitį orientuotas planas, pagal kurį yra finansuojamos ES šalių pasiūlytos reformos ir investicijos tokiose srityse, kaip ES žaliasis perėjimas, skaitmeninė transformacija, sveikatos gerinimas, socialinis ir ekonominis atsparumas bei parama jaunimui.

2022 m. birželį patvirtintame priemonės įgyvendinimo pranešime EP nariai pabrėžia, kad pinigai turėtų būti naudojami veiksmingai, siekiant užtikrinti ilgalaikę naudą ES ekonomikai ir visuomenei. Jie pabrėžia būtinybę didinti ES strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir diversifikuoti energijos šaltinius.

Sužinokite daugiau apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Carousel

Pažanga įgyvendinant atkūrimo planus

Birželio 22 d. plenarinėje sesijoje kalbėjusi EP narė Eider Gardiazabal, viena iš pranešėjų, sakė, kad atkūrimo planai yra finansuojami Europos Komisijai skiriant jungtinę Europos skolą ir bus grąžinti iš naujų ES biudžeto pajamų šaltinių. „Reagavimas į [COVID-19] krizę labai skyrėsi nuo [finansinės krizės] 2008 m. Jis buvo stiprus ir inovatyvus. Buvo įveikta daug kliūčių ir sulaužyti kai kurie tabu”, – teigė ji.

Gavę iki 13 proc. dydžio išankstinę skirtų lėšų įmokos dalį, likusią mokėjimo dalį ES šalys gauna pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kai įvykdo konkrečius tikslus ir gaires.

Peržiūrėkite infografiką ir sužinokite daugiau apie lėšų skirstymą ES šalims.

Sprendimą patvirtinti šalies atkūrimo planą priima Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu. Nors Parlamentas neatlieka oficialaus vaidmens, jis išreiškė susirūpinimą dėl teisinės valstybės ir ES finansinių interesų apsaugos kai kuriose šalyse. 2022 m. birželį europarlamentarai sakė nesutinkantys su sprendimu patvirtinti Lenkijos atkūrimo planą, o 2022 m. lapkritį europarlamentarai teigė, kad ES turėtų atsispirti spaudimui patvirtinti Vengrijos planą.


„Planas niekada neturi būti patvirtinamas bet kokia kaina. Visada atminkime, kad ES vertybės yra esminės, nediskutuotinos ir jos turi padėti pamatą kiekvienam veiksmui, projektui, reformai ar investicijai“, – birželio 22 d. sakė Dragoș Pîslaru (Atnaujinkime Europą, Rumunija), vienas iš Parlamento pranešėjų.

Šis finansavimas ES šalims skiriamas kaip dotacijos arba kaip paskolos. Valstybės narės parengė planus panaudodamos beveik visą turimą dotacijų sumą, tačiau 2022 m. birželį nurodė, kad norėtų panaudoti 166 mlrd. eurų iš 385,8 mlrd. eurų biudžeto, skirto paskoloms.

Europarlamentarai ragino šalis išnaudoti visą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės potencialą, įskaitant paskolas, skirtas pandemijos padariniams ir kylantiems iššūkiams spręsti.

Parlamento veiksmai

Europos Parlamentas aktyviai dalyvauja tikrinant, kaip įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. EP nariai rengia plenarinius debatus ir priima rezoliucijas šia tema, EP Biudžeto ir Ekonomikos komitetai kiekvieną ketvirtį diskutuoja su komisarais, o su Komisijos pareigūnais dažnai vyksta techninio lygio susitikimai.

EP nariai nori užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos skaidriai ir laikantis taisyklių, taip pat – kad Komisija vykdytų veiksmingą valstybių narių stebėseną ir auditą.

Parlamento pranešime buvo pažymėta, kad nacionalinės viešojo administravimo institucijos susidurė su sunkumais turėdamos per trumpą laiką įsisavinti visą finansavimą, nes visos reformos ir investicijos turi būti įvykdytos iki 2026 m. EP nariai ragino, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos dalyvautų nacionalinių planų įgyvendinimo procesuose, siekiant užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą ir demokratinę atskaitomybę.

„Norėtume, kad būtų daugiau tarpvalstybinių projektų, ypač energetikos srityje, nes tai padėtų mums perkelti energiją iš ten, kur jos turime, į ten, kur jos nepakanka“, – birželio 22 d. plenarinėje sesijoje kalbėjo vienas iš pranešėjų Siegfried Mureșan (Europos liaudies partija, Rumunija).

Straipsnis iš pradžių buvo paskelbtas 2022 m. birželio mėn., o atnaujintas 2023 m. sausio mėn.

Papildoma informacija