Nuo žodžių prie darbų: ES viršūnių įsipareigojimai ir jų (ne)virtimas įstatymais 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Ar lengva aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu pasiektus susitarimus ir įsipareigojimus paversti konkrečiais teisės aktais? Kaip rodo Europos Vadovų Tarybos susitikimuose patvirtintų išvadų analizė, kartais tai užima gana daug laiko, o pažanga įgyvendinant šiuos pasižadėjimus skiriasi priklausomai nuo politikos srities ir vyriausybių sutarimo lygio teisėkūros procese. Pasitelkę grafiką, sužinokite, kokiais klausimais labiausiai pasistūmėta į priekį.

Pagal ES sutartis, iš valstybių narių arba jų vyriausybių vadovų sudaryta Europos Vadovų Taryba „deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus“.


Tačiau ji nevykdo teisėkūros funkcijų, kurios priklauso konkrečius teisė aktus siūlančiai Europos Komisijai ir kitoms dviem juos tvirtinančioms institucijoms – Europos Parlamentui ir ES Tarybai.


Dažnai nuo prioritetų ir įsipareigojimų paskelbimo iki jų virtimo konkrečiomis taisyklėmis praeina nemažai laiko, ypač jei ES Taryboje posėdžiaujantiems vyriausybių atstovams nepavyksta rasti sutarimo dėl vieno ar kito teisės akto. Tuomet klausimo svarstymas gali įstrigti keleriems metams ar net ilgiau.


EP tyrimų tarnybos parengta studija rodo, kokios pažangos pasiekta įgyvendinant ES lyderių nubrėžtas gaires ir įsipareigojimus šešiose politikos srityse – nuo finansų ir ekonomikos iki užsienio politikos. Iš viso išskirta beveik šimtas konkrečių klausimų, kurie pagal pasiektą pažangos lygį suskirstyti į tris kategorijas: „iš esmės įgyvendinta“ (žalia spalva), „šiokia tokia pažanga“ (geltona) ir „nėra pažangos“ (raudona).


Iš tyrimo matyti, kad labiausiai pasistūmėta įgyvendinant įsipareigojimus ekonomikos ir finansų srityje, daugiausia sprendžiant ekonominės krizės problemas. Kita vertus, mažiausiai žalia spalva nudažytos išorinių santykių, saugumo ir teisingumo bei klimato ir energetikos sritys.