Skaidrumo registras: daugiau aiškumo apie lobistų veiklą ES
ES institucijos sutiko atnaujinti privalomą ES lobistų registrą. Pasitelkę infografiką sužinokite, kas tai ir kodėl jis svarbus.
2021 m. balandžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino susitarimą su ES Taryba ir Europos Komisija dėl bendro privalomo skaidrumo registro taisyklių atnaujinimo, siekiant užtikrinti lobizmo skaidrumą visose trijose institucijose. Šios trys institucijos susitarimą pasirašė gegužės 20 dieną.
2011 m. Parlamentas ir Komisija pradėjo vykdyti bendro viešo skaidrumo registro veiklą. Jis pakeitė atskirus abiejų institucijų registrus. Pavyzdžiui, Parlamentas tokį registrą turėjo nuo 1995 m. Tuo tarpu nuo 2014 m. Taryba atliko stebėtojo vaidmenį. Po 2020 metų pabaigoje įvykusių derybų buvo nutarta dėl visapusiško Tarybos dalyvavimo.
Kas yra skaidrumo registras?
Skaidrumo registro tikslas – užtikrinti, kad tie, kurie siekia bendrauti su ES institucijomis, viešai skelbtų savo interesus ir teiktų informaciją apie save.
Jeigu norite dalyvauti tam tikrose su ES politika susijusiose veiklose, pavyzdžiui, kalbėti viešajame Parlamento komiteto organizuojamame svarstyme, reigistracija yra privaloma.
Registruotų organizacijų skaičius nuolat auga. Šiuo metu jis siekia daugiau nei 12 tūkst., iš kurių dalyvaujančių asmenų skaičius sudaro maždaug 50 tūkst. Tarp organizacijų – nevyriausybinės organizacijos, prekybos ir verslo asociacijos, įmonės ir įmonių grupės, profesinės sąjungos ir profesionalių konsultantų kontoros.
Pagrindinės sritys, kuriomis domisi organizacijos, yra aplinkosauga, tyrimai ir inovacijos, klimato veiksmai. Beveik penktadalio jų pagrindinės būstinės yra įsikūrusios Belgijoje.
ES valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio į lobizmo reguliavimą ir tik septynios šalys (Lietuva, Prancūzija, Airija, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė) yra priėmusios teisės aktus šioje srityje.
Lobizmo taisyklės ES šalyse
ES šalys turi skirtingas lobizmo taisykles. Registracija yra privaloma Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Katalonijos regione Ispanijoje. Tuo tarpu Belgija, Italija, Nyderlandai ir Romunija lobistams siūlo registruotis savanoriškai.
Kitos ES šalys turi savireguliavimo mechanizmus.
Parlamento pozicija
Europos Parlamentas derybose su Komisija ir Taryba siekė sustiprinti ir pagerinti ES institucijų atskaitomybę bei užtikrinti skaidrią ir atvirą sprendimų priėmimo procesą ES lygmeniu.
2021 m. balandžio mėnesį Parlamento priimtoje rezoliucijoje teigiamai vertinamas sprendimas registracijos taisykles taikyti ir netiesioginiam lobizmui.
EP nariai taip pat teigiamai vertina ir pasikeitusį Tarybos vaidmenį. „Galime pakeisti modelį ir tapti teigiamu pavyzdžiu valstybėms narėms. Pritaikius naujas taisykles, piliečiai galės lengviau suprasti, kaip priimami sprendimai, darantys įtaką jų kasdieniam gyvenimui“, – teigė EP pirmininko pavaduotoja ir viena iš Parlamento derybininkių Katarina Barley (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
„Parlamento tikslai atsispindi naujoje sistemoje: išplėtėme skaidrumo registro sritį užtikrindami, kad EP nariams piliečių suteikti įgaliojimai nepakistų“, – pažymėjo kita EP derybininkė Danuta Hübner (Europos liaudies partija, Lenkija).