Europos ateitis: Konferencijos pabaiga ir įsipareigojimai įgyvendinti pokyčius
Priimdami galutinę Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitą ES institucijų vadovai įsipareigojo imtis veiksmų dėl ES pokyčių, atsižvelgdami į piliečių idėjas.
Dokumentas, įskaitant 49 pasiūlymus ir daugiau nei 300 priemonių, priimtų Konferencijos plenarinėje sesijoje balandžio 30 d., buvo pristatytas Europos dieną, gegužės 9 d., Strasbūre vykusioje Konferencijos uždarymo ceremonijoje.
Ceremonijoje kalbėję Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Tarybai atstovaujantis Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron pripažino, kad dėl kai kurių ambicingiausių pasiūlymų reikėtų keisti ES sutartis.
„Mes pasiekėme lemiamą Europos integracijos momentą ir jokie pasiūlymai dėl pokyčių neturėtų būti uždrausti. Bet koks procesas, kurio reikia, kad pasiektume tai, ko norime, turėtų būti priimtas“, – sakė EP pirmininkė R. Metsola.
Gegužės 4 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai ragino pradėti ES sutarčių keitimo procedūrą. Šiam procesui gali prireikti sudaryti konvenciją, jungiančią Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bei nacionalinių parlamentų atstovus.
„Yra atotrūkis tarp to, ko žmonės tikisi, ir to, ką Europa šiuo metu gali duoti. Štai kodėl konvencija turėtų būti kitas mūsų žingsnis. Yra problemų, dėl kurių tiesiog negalima laukti“, – pridūrė R. Metsola.
Kelias pirmyn
Tarybai atstovaujančios Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron sakė, kad sutarčių reforma leistų ES „judėti link paprastumo“ ir „suteiktų teisėtumą Konferencijos pradėtai demokratinei kontrolei“.
Jis pasisakė už sprendimų priėmimą Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai: „Žinome, kokį kelią rinktis: ir toliau bendrinti kvalifikuotos daugumos balsavimą priimant sprendimus dėl mūsų pagrindinių viešosios politikos sričių“.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įsipareigojo parengti naujus pasiūlymus, pagrįstus piliečių rekomendacijomis, ir juos pristatyti rugsėjį, savo metiniame pranešime apie ES padėtį.
„Daug ką galime padaryti neatidėliodami. Tai galioja ir toms rekomendacijoms, dėl kurių turėsime imtis naujų veiksmų“, – sakė ji ir pabrėžė, kad daugelio piliečių pasiūlytų priemonių galima imtis vadovaujantis dabartinėmis ES sutartimis.
Renginio pranešėjai ragino ieškoti būdų, kaip nuolat tiesiogiai įtraukti piliečius į ES sprendimų priėmimą.
„Tvirtai tikiu, kad be rinkimų turime įtvirtinti ir tiesioginį piliečių dalyvavimą, kaip priešnuodį visuomenės susiskaldymui“, – sakė Konferencijos pirmininkas Guy Verhofstadt.
Ukraina
ES reformų būtinybė dar labiau išryškėjo prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pabrėžė ES institucijų vadovai.
Anot R. Metsolos, pasaulis dabar yra „pavojingesnis“, o „Europos vaidmuo pasikeitęs“. „Europos ateitis yra susieta su Ukrainos ateitimi. Grėsmė, su kuria susiduriame, yra reali. O nesėkmės kaina yra didžiulė“, – pridūrė ji.
Piliečių rekomendacijos
Galutinė Konferencijos ataskaita buvo parengta po metus trukusių susitikimų ir renginių visoje ES, kuriuose dalyvavo tūkstančiai žmonių. Ataskaita yra paremta Konferencijos skaitmeninėje platformoje pateiktomis idėjomis ir Europos bei nacionalinių piliečių grupių rekomendacijomis.
Siūlymai apima raginimus pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, visiems ES piliečiams suteikti teisę į sveikatos priežiūrą, suteikti Europos Parlamentui teisėkūros iniciatyvos teisę, panaikinti vieningą Tarybos sprendimą dėl užsienio politikos ir gerinti švietimą aplinkosaugos, skaitmeninių technologijų, įvairių įgūdžių ir ES vertybių klausimais.
„Kai man bus 65 metai, 2070 metais, norėčiau pasakyti savo anūkams, kad daugelis teigiamų pokyčių Europoje atsirado dėl šios unikalios praktikos“, – sakė šešiolikmetė Camille Girard iš Prancūzijos, viena jauniausių Konferencijos dalyvių.
Daugiakalbėje skaitmeninėje Konferencijos platformoje buvo pateikta daugiau nei 43 tūkst. pranešimų.
Peržiūrėkite galutinę Konferencijos ataskaitą.
