Ko Čekijos EP nariai tikisi iš savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai?
Nuo liepos 1 d. Čekija perėmė pirmininkavimą ES Tarybai. Sužinokite, ko Čekijos EP nariai tikisi iš savo šalies per ateinančius šešis mėnesius.
Čekija iš Prancūzijos perima pirmininkavimą ES Tarybai, o 2023 m. sausį jį perims Švedija. Kartu šios šalys sudaro dabartinį pirmininkavimo trejetą, kuris nustato ilgalaikius tikslus ir bendrą programą 18 mėnesių laikotarpiui, tačiau kiekviena šalis turi ir savo prioritetus.
- pabėgėlių krizės ir Ukrainos atsigavimo po karo valdymas;
- energetinis saugumas;
- Europos gynybinių pajėgumų ir kibernetinės erdvės saugumo stiprinimas;
- strateginis Europos ekonomikos atsparumas;
- demokratinių institucijų atsparumas.
Sužinokite daugiau apie Čekijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.
Čekijos ministras pirmininkas Petr Fiala birželio 16 d. pirmininkavimo programą aptarė su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola ir frakcijų vadovais. „Šiandieniniai susitikimai leis mums pradėti dirbti, kai tik [pirmininkavimas] prasidės liepos 1 d., nes tai, kaip reaguosime ateinančiais mėnesiais, nulems mūsų bendros Europos ateitį“, – sakė R. Metsola.
Europa kaip užduotis: permąstyti, atstatyti, atgauti jėgas
Pasiteiravome Čekijos EP narių, ko jie tikisi iš jų šalies pirmininkavimo ES Tarybai.
Luděk Niedermayer (Europos liaudies partija) didžiausias iššūkis teisės aktų požiūriu yra užbaigti bent dalį pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio ir pinigų plovimo prevencijos rinkinio. Kitas svarbus klausimas bus kovos su karo Ukrainoje padariniais. „Galime gauti naudos iš geros reputacijos ir nuopelnų, kuriuos mūsų regiono šalys įgijo aiškiai ir greitai reaguodamos“, – sakė jis. L. Niedermayer tikisi, kad vienas iš prioritetų taip pat bus informuotumo apie ES veiksmus sklaida siekiant užtikrinti pozityvesnį požiūrį Čekijoje.
Pastebėdama iššūkius, su kuriais susiduria ES, įskaitant karą Ukrainoje ir socialinio bei ekonominio atsigavimo poreikį po pandemijos, Radka Maxová (Socialistai ir demokratai) sakė: „Norėčiau, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija sutelktų dėmesį į ES atsparumo didinimą, užtikrinant, kad ir žaliasis perėjimas vyktų socialiai teisingu būdu, ir tikiuosi, kad bus imtasi ryžtingų veiksmų psichikos sveikatos srityje.“
Dita Charanzová (Frakcija „Atnaujinkime Europą“) mano, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas karui ir jo pasekmėms. „Labai svarbu turėti vieningą, tvirtą ES atsaką Rusijai bei toliau padėti Ukrainai tiek finansiškai, tiek politiškai“, – teigė ji. Pasak jos, pagrindiniai iššūkiai bus energetinės nepriklausomybės užtikrinimas ir kova su energijos ir maisto kainų kilimu.
Veronika Vrecionová (Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija) pritarė. „Europos Sąjungos laukia vienas sunkiausių išbandymų nuo pat jos įkūrimo. <...> Pirmininkaujančios Čekijos užduotis bus padėti sėkmingai įveikti šią krizę“, – sakė ji ir pridūrė, kad pirmininkavimo šūkis gana tiksliai atspindi šį tikslą.
Marcel Kolaja (Žalieji/EFA) sakė, kad tai bus sunkūs šeši mėnesiai. „Labai tikėtina, kad Europos šalys turės parodyti vienybę ir solidarumą taip, kaip jos dar niekada to nedarė. Čekija turi veikti kaip patikimas partneris, kuris stato tiltus ir visada ieško kompromiso“, – teigė jis.
Kateřina Konečná (Kairiųjų frakcija) tikisi, kad nepaisant karo Ukrainoje, pirmininkaujanti Čekija ras laiko dirbti su kitais iššūkiais, tokiais kaip Europos veiksmų planas dėl retųjų ligų ir Vartojimo kredito direktyva. „To reikalauja dėl karo ir energetikos krizės prastėjanti europiečių ekonominė padėtis“, – teigė ji.
Anot Ivan David (Identiteto ir demokratijos frakcija), Europa grimzta į krizę, „daugiausia dėl pačios Europos Sąjungos klaidų ir iniciatyvų, ypač dėl „antirusiškų“ sankcijų ir žaliojo kurso“, tačiau jis abejojo Čekijos vyriausybės gebėjimu susidoroti su problemomis.