Dalytis šiuo puslapiu: 

Straipsniai 

EP derybose su Taryba pasiekė, kad būtų užtikrintas lankstumas perkelti nepanaudotas lėšas į kitus metus ir kitas programas        

Po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų Europos Parlamentas lapkričio 19 dieną pritarė ES daugiametei finansinei programai. Ji atspindės 2014–2020 m. finansavimo prioritetus įvairiose europinės politikos srityse – nuo žemės ūkio ir mokslinių tyrimų iki sanglaudos politikos ir išorės veiksmų. Per ateinančius septynerius metus ES biudžete numatyta skirti 960 mlrd. eurų įsipareigojimų ir 908 mlrd. eurų mokėjimų (2011 m. kainomis).

Marco picture of a Euro coin - illustration        
Pranešimas spaudai 

Pranešimas spaudai 

Po daug mėnesių trukusių derybų antradienį Europos Parlamentas pritarė 2014-2020 m. ES daugiametei finansinei programai. ES Taryba sutiko atsižvelgti į visus liepos mėn. EP rezoliucijoje nustatytus reikalavimus, kurie suformuoti reaguojant į birželio mėn. pasiektą Europos Parlamento, ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos ir Europos Komisijos derybininkų politinį susitarimą.

Farm in agricultural area  - illustration        
Pranešimas spaudai 

Pranešimas spaudai 

Trečiadienį europarlamentarai patvirtino reformuotos ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetą ir nuostatas 2014-2020 metams. Šiuo laikotarpiu ES skirs daugiau dėmesio aplinkosaugai, teisingiau paskirstys paramą ir padės ūkininkams susidoroti su rinkos iššūkiais.

Key number

94%   ES biudžeto reinvestuojama valstybėse narėse – jų piliečių ir verslo labui.

Pasidalyti šia citata: 

Straipsniai 

Pranešimas spaudai 

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė praėjusią savaitę su ES Taryba pasiektam susitarimui dėl 2014 m. ES biudžeto. Jo įsipareigojimai sudarys 142,6 mlrd. eurų (atitinka Europos Komisijos pasiūlymą), o mokėjimai – 135,5 mlrd. eurų (500 mln. eurų daugiau nei siūlė ES Taryba).

Daugiausia ES biudžeto lėšų skiriama investicijoms ir paramai valstybėse narėse.        

EP nariai lapkričio 19 dieną pritarė ilgalaikiam 2014–2020 m. ES biudžetui, vadinamajai daugiametei finansinei programai, kuri nustato viršutines ribas, kiek kasmet gali išleisti ES. Pagal pasiektą susitarimą su ES šalimis ateinančių septynerių metų „lubos“ – 960 mlrd. eurų arba 3,5 proc. mažiau nei 2007–2013 m. Pasitelkę infografiką sužinokite daugiau apie tai, kaip bus leidžiamos ES biudžeto lėšos. 94 proc. jų grįš valstybėms narėms per įvairias investicines programas ir kitus projektus.

Cohesion Fund project        
Pranešimas spaudai 

Pranešimas spaudai 

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė 2014-2020 m. ES sanglaudos politikos biudžetui ir taisyklėms. Po metus trukusių derybų su ES Taryba europarlamentarams pavyko užtikrinti, kad naujoji politika geriau atsižvelgtų į regionų investicinius poreikius ir sumažintų paramos administracinę naštą.

Pinigai – užtikrinkime veiksmingą ES lėšų panaudojimą!        

Europos Parlamentas lapkritį patvirtino ilgalaikį ES biudžetą. Jo lėšos, be kita ko, bus naudojamos investicijoms į transporto ir energetikos infrastruktūrą bei mokslinius tyrimus, sanglaudai ir žemės ūkiui remti. Pasitelkę infografiką sužinokite apie konkrečius šių lėšų panaudojimo pavyzdžius.

Straipsniai 

Spustelėję prioritetų pavadinimus pateksite į su jais susijusius tinklalapius, o paspaudę antraštes – į kitą grafiko lygį. Sugrįžti galima spustelėjus dešinįjį pelės klavišą. 2014–2020 m. lėšų dydis nurodytas einamosiomis kainomis milijonais eurų.        

Europarlamentarams patvirtinus daugiametę finansinę programą, per ateinančius septynerius metus mokslui, tyrimams ir inovacijoms remti numatytų lėšų dalis joje padidėjo nuo 5 proc. iki 7 proc. lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Šios lėšos bus skirstomos pagal naująją ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas“. Pasitelkę mūsų grafiką sužinokite, kiek pinigų bus skiriama konkrečioms sritims ir tikslams.

Biudžeto komiteto pirmininkas Alain Lamassoure atsako į žurnalistų klausimus        

Derybos dėl ilgalaikio 2014–2020 m. ES biudžeto, vadinamosios daugiametės finansinės programos, buvo ilgos ir sunkios, tačiau galiausiai Europos Parlamentui ir valstybėms narėms pavyko dėl jo sutarti. Lapkričio 14 dieną jam pritarė Biudžeto komitetas, o visas Parlamentas dėl jo balsuos antradienį. EP pasiekė esminius savo tikslus – užtikrinti lankstumą perkelti nepanaudotas lėšas į kitus metus ir kitas programas, taip pat numatyti biudžeto peržiūros galimybę atsižvelgus į ekonominę padėtį.

Four students with their thumbs up for the Erasmus + program ©BELGA/BELPRESS        
Pranešimas spaudai 

Pranešimas spaudai 

Antradienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino švietimo paramos programą „Erasmus+”, kuri suteiks galimybę studentams, mokytojams ir darbuotojams vykti mokytis ar stažuotis į kitas ES šalis. Programa galės naudotis ir jaunimo lyderiai, sportininkai bei savanoriai. Jos lėšomis bus taip pat garantuojamos paskolos magistro studijoms kitoje ES valstybėje.

Pranešimas spaudai 

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pritaria derybų su ES Taryba dėl ilgalaikio ES biudžeto 2014-2020 m. rezultatams ir pažymi, kad Parlamentas pasiekė esminius savo tikslus - užtikrinti lankstumą perkelti nepanaudotas lėšas į kitus metus ir kitas programas, taip pat numatyti biudžeto peržiūros galimybę atsižvelgus į ekonominę padėtį.

EP pranešėja Jutta Haug        

Atnaujinta „LIFE“ su 3,46 mlrd. eurų biudžetu ateinantiems septyneriems metams padės valstybėms narėms veiksmingiau įgyvendinti ES taisykles aplinkos ir kovos su klimato kaita srityje. Apie tai kalbėjomės su EP nuomonę šiuo klausimu parengusia Jutta Haug (Socialistai ir demokratai, Vokietija).

EP pranešėja Silvia Costa        

Kultūros komitetas lapkričio 5 dieną patvirtino daugiau nei 1,4 mlrd. eurų vertės programą „Kūrybiška Europa“, kurios lėšomis nuo 2014 metų bus remiami Europos kultūros ir kūrybos sektoriai. Prieš galutinį balsavimą sesijoje pakalbinome EP nuomonę šiuo klausimu parengusią italę Silvia Costa (Socialistai ir demokratai).

1979 m. gruodžio 13 d.: balsavimas dėl biudžeto        

Europinę „nuosavų išteklių“ sistemą palaipsniui pakeitė nuo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) skaičiuojamos ES šalių įmokos. Tai įsiūbavo ginčus tarp „permokančių“ ir „neprimokančių“ valstybių ir apsunkino sprendimų dėl ES finansavimo priėmimą. Todėl europarlamentarai ragina tarpvyriausybinę įplaukų sistemą keisti ieškant europinių finansavimo šaltinių.