Dalijimosi duomenimis skatinimas ES: kokia to nauda?

Didinant pasitikėjimą duomenų dalijimusi, ES teisės aktais siekiama skatinti naujoves, palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir teikti naudą žmonėms.

Ką naujasis ES duomenų įstatymas duoda įmonėms, novatoriams ir europiečiams?

Šiuo metu duomenys pakartotinai nenaudojami tiek, kiek galėtų būti dėl menko pasitikėjimo dalijimusi duomenimis, prieštaringų ekonominių paskatų ir technologinių kliūčių. ES nori padidinti pasitikėjimą keitimusi duomenimis dviem teisės aktais.

80 proc.

pramonės duomenų yra nenaudojami.

2022 m. balandžio 6 d. EP priimtu Duomenų valdymo aktu siekiama paskatinti keitimąsi duomenimis ES, kad startuoliai ir verslai turėtų prieigą prie daugiau duomenų, kuriuos galėtų panaudoti naujų produktų ir paslaugų kūrimui. Prieiga prie didžiųjų duomenų yra svarbi norint išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes.

Remdamasis Duomenų valdymo aktu, 2023 m. lapkritį Europarlamentas patvirtino Duomenų aktą, kuris leis įmonėms lengviau pasiekti didelius aukštos kokybės pramonės duomenų kiekius, ypač gaunamus iš daiktų interneto.

Didžiųjų duomenų panaudojimas ateities paslaugoms teikti

Kokios yra dalijimosi duomenimis naudos?

Dalijimosi duomenimis didinimas turėtų paskatinti naujoves ir ES ekonomikos konkurencingumą. Pavyzdžiui, prieiga prie didžiųjų duomenų yra labai svarbi norint išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes, nes dibrtiniam intelektui reikia didžiulio duomenų kiekio algoritmams.

Žalias perėjimas


Duomenys gali padėti sumažinti anglies dioksido kiekį ir energijos suvartojimą, pavyzdžiui, mažinant eismo spūstis ir optimizuojant pastatų ir automobilių energijos vartojimo efektyvumą. Gamyklos, ūkiai ar statybos įmonės galėtų optimizuoti gamybos linijas ir tiekimo grandines, nes turėtų duomenų apie pramoninės įrangos veikimą. Duomenys iš palydovų ir jutiklių leistų ūkininkams geriau valdyti vandens atsargas ir pasėlius bei optimizuoti produktyvumą.

Duomenys apie aplinką pagerintų atsaką į ekstremalias situacijas, tokias kaip potvyniai ar gaisrai.

Inovacijos


Turėdamos daugiau duomenų, įmonės galėtų kurti naujus produktus ir paslaugas. Antrinės rinkos paslaugų, pavyzdžiui, remonto, teikėjai galėtų konkuruoti lygiomis sąlygomis su panašiomis gamintojų siūlomomis paslaugomis, o tai galėtų sumažinti kainas ir paskatinti naujoves.

Nauda žmonėms


Žmonės, naudojantys prijungtus įrenginius, turėtų turėti daugiau remonto ir priežiūros paslaugų teikėjų pasirinkimų. Galėtų atsirasti naujų, novatoriškesnių produktų ir labiau individualizuotų vaistų. Miestai galėtų tapti išmanesni ir ekologiškesni. Duomenys taip pat gali padėti geriau valdyti visuomenės sveikatos problemas.

Kaip naujosios ES keitimosi duomenimis taisyklės padės ugdyti pasitikėjimą?


Duomenų valdymo aktas


Duomenų valdymo aktu siekiama sustiprinti pasitikėjimą duomenų dalijimusi, kad jis būtų saugesnis, paprastesnis ir atitiktų duomenų apsaugos įstatymus. Tai bus pasiekta naudojant įvairias priemones – nuo ​​techninių sprendimų, tokių kaip anonimiškumas ir duomenų kaupimas, iki teisiškai įpareigojančių pakartotinių naudotojų susitarimų.


Taisyklės leis geriau panaudoti kai kuriose viešojo sektoriaus srityse surinktus duomenis. Jos taip pat leis sukurti bendras Europos duomenų erdves svarbiose srityse: sveikatos, aplinkos, energetikos, žemės ūkio, mobilumo, finansų, gamybos, viešojo administravimo ir įgūdžių.


Naujos duomenų rinkų (dažniausiai internetinės platformos, kuriose vartotojai gali pirkti ar parduoti duomenis) taisyklės padės naujiems tarpininkams būti pripažintiems patikimais duomenų rengėjais.


Taisyklės taip pat palengvins įmonėms, asmenims ir visuomeninėms organizacijoms keitimąsi duomenimis visuomenės labui (duomenų altruizmas).

Duomenų aktas


Duomenų įstatymu pašalinamos problemos, trukdančios pakartotinai naudoti pramonės duomenis. Duomenis generuojančioms įmonėms ir vartotojams paaiškinama, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudoti tokius duomenis.

Vartotojai ir įmonės, naudojantys prijungtus įrenginius, gaus prieigą prie savo generuojamų duomenų (kuriuos dabar dažnai renka tik gamintojai) ir turės teisę dalytis tokiais duomenimis su trečiosiomis šalimis.

Įstatymas taip pat apsaugo labai mažas įmones ir MVĮ nuo nesąžiningų sąlygų dalijimosi duomenimis sutartyse, kurias nustato stipresnės įmonės.

Siekdami, kad konkurentai negalėtų atnaujinti paslaugų ar įrenginių dėl padidintos prieigos prie duomenų, EP nariai sugriežtino nuostatas dėl komercinių paslapčių apsaugos.

Šis reglamentas leidžia klientams lengviau keisti debesijos paslaugų teikėją ir sustiprinti apsaugos priemones nuo neteisėtos prieigos prie ES saugomų ne asmens duomenų.

Reglamentas taip pat apibrėžia, kaip viešojo sektoriaus įstaigos gali pasiekti privačių įmonių turimus duomenis, būtinus išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, įvykus ekstremalioms sveikatos problemoms ar stichinėms nelaimėms.


Tolesni žingsniai


Parlamento ir Tarybos priimtas Duomenų valdymo aktas taikomas nuo 2023 m. rugsėjo.

Parlamentas priėmė Duomenų aktą, kuriam dabar reikia ES Tarybos patvirtinimo, kad jis įsigaliotų.

Skaitykite daugiau apie ES skaitmeninę transformaciją: