Švari energija: ES didina atsinaujinančių išteklių naudojimą ir energetinį efektyvumą 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Klimato kaitos švelninimas yra vienas pagrindinių ES prioritetų. Sužinokite, ką daro EP nariai, kad padidintų atsinaujinančių išteklių naudojimą ir energetinį efektyvumą.

Europos prioritetai: prieinama, saugi ir švari energija © AP Images / ES–EP 

2016 m. Europos Komisija pateikė švarios energijos dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama sušvelninti klimato kaitą, sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo bei padėti namų ūkiams patiems pasigaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją naudoti.

Rinkinį sudaro trys pasiūlymai – dėl atsinaujinančių išteklių, energetinio efektyvumo ir kontrolės mechanizmo. 2018 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas pritarė galutiniam šių taisyklių variantui.

Atsinaujinantys energijos ištekliai

Energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis Europos Sąjungoje per paskutinį dešimtmetį padvigubėjo – nuo 8,5 proc. 2004 m. iki 17 proc. 2016 m., o bendrija sėkmingai siekia užsibrėžto tikslo, kad iki 2020 m. bent 20 proc. naudojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, hidroenergija ir biomasė.

2014 m. ES valstybės sutarė dėl naujo tikslo – iki 2030 m. bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių. Savo ruožtu praeitų metų lapkritį Europos Parlamentas patvirtino ambicingesnį tikslą – 32 proc.

Taip pat nuspręsta sustiprinti žmonių teisę patiems pasigaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją naudoti.

Daugiau apie atsinaujinančios energijos dalį Europoje ir Lietuvoje

Energijos vartojimo efektyvumas


Efektyvesnis energijos vartojimas ne tik padėtų sumažinti anglies dvideginio išmetimą, bet ir ES sąskaitą už energijos importą, kuri kasmet siekia 350 mlrd. eurų. Todėl Europos Parlamentas pritarė ES lygiu privalomam tikslui iki 2030 m. energetinį efektyvumą padidinti 32,5 poc.

Viena iš svarbių sričių, kur siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, yra pastatų šildymas ir vėdinimas. Šiuo metu pastatuose suvartojama 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, o apie 75 proc. pastatų energija vartojama neefektyviai.

Siekdamas tai pakeisti, Europos Parlamentas 2018 m. balandį atnaujino pastatų energinio efektyvumo reikalavimus, įpareigodamas valstybes nares parengti ilgalaikes nacionalines pastatų renovavimo strategijas, kad iki 2050 m. visi pastatai labai efektyviai vartotų energiją arba jos nevartotų visai, o visa reikalinga energija būtų pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.

Be to, praeitais metais Parlamentas nustatė aiškesnį buities prietaisų, tokių kaip televizoriai ir dulkių siurbliai, energetinio efektyvumo ženklinimą.

Kontrolės mechanizmas

Europarlamentarai taip pat pritarė taisyklėms dėl vadinamosios energetikos sąjungos valdymo sistemos. Tai bendradarbiavimo ir kontrolės mechanizmas, kuris padės stebėti pažangą siekiant ES 2030 m. klimato ir energijos tikslų.

Tolesni žingsniai

Naujosios taisyklės įsigaliojo 2018 m. gruodžio 24 d. Direktyvas dėl atsinaujinančių išteklių ir energetinio efektyvumo ES valstybės turi perkelti į savo nacionalinę teisę.

Sužinokite daugiau apie ES sprendimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei apie klimato kaitą Europoje