ES prekybos politika: kaip tai veikia?  

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kaip veikia ES prekybos politika? Kodėl ji yra svarbi ir kokią naudą ji suteikia. Sužinokite daugiau apie vieną iš sudėtingiausių ES politikos sričių.

Antverpeno uostas ©AP Images/European Union-EP  

Svarbus globalizacijos aspektas yra tai, kaip ji veikia ekonomiką. Europos Sąjunga yra pasaulio prekybos lyderė. Savo ekonominę įtaką ji panaudoja nustatydama aukštus standartus importuojamiems produktams bei skatindama savo vertybių sklaidą pasauliniu mastu.


Pasaulio mastu veikiant kartu ir vieningai, o ne taikant daug atskirų prekybos strategijų, pasaulinėje prekyboje ES suteikiama tvirta pozicija. Pagrindinis ES prekybos politikos tikslas – padidinti Europos įmonių prekybos galimybes, pašalinant tokias prekybos kliūtis, kaip tarifai ir kvotos, ir užtikrinant sąžiningą konkurenciją.


Tai labai svarbu Europos ekonomikai, kuri daro įtaką ūkio augimui ir užimtumui. Daugiau kaip 36 milijonų darbo vietų ES priklauso nuo eksporto už ES ribų. Iš kiekvieno milijardo eurų vertės eksporto ES išlaikoma daugiau nei 13 tūkst. darbo vietų.


Daugiau straipsnyje „ES pasaulio prekyboje: faktai ir skaičiai (infografikas)“

ES siekia užtikrinti, kad prekybos politika atitiktų vartotojų poreikius. Taip pat propaguojamos pagrindines vertybės įvairiose srityse: nuo žmogaus teisių iki aplinkos.



Kaip veikia ES prekybos politika?


EP prekybos politika apima prekybą prekėmis ir paslaugomis, taip pat tokius klausimus kaip intelektinės nuosavybės komerciniai aspektai (patentai), tiesioginės užsienio investicijos, ir viešieji pirkimai.


Ją sudaro trys pagrindiniai elementai:


  • ES prekybos susitarimais formuojami prekybos santykiai su ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant sudaryti geresnes prekybos galimybes ir įveikti prekybos kliūtis;
  • ja siekiama apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos;
  • ES tvirtai laikosi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principų. Europos Sąjunga PPO veikia kaip vienas subjektas ir jai organizacijoje atstovauja ne valstybės narės, o Komisija.

Prekybos susitarimai


Prekybos susitarimai skiriasi priklausomai nuo jų turinio:


  • ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) remiamas prekybos partnerių iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymasis;
  • laisvosios prekybos susitarimais (LPS) sudaromos sąlygos abipusiam rinkos atvėrimui su išsivysčiusiomis šalimis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, suteikiant lengvatines sąlygas patekti į rinką;
  • asociacijos susitarimais remiami platesni politiniai susitarimai.

Visų susitarimų dėmesys skiriamas tarifų kliūčių mažinimui ir investicijų užtikrinimui.


Daugiau straipsnyje: „Prekybos susitarimai, dėl kurių ES susiderėjo arba derasi“


ES prekybos reguliavimas


ES taiko taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti Europos bendroves nuo nesąžiningos prekybos praktikos (dempingo). Dempingas vyksta tada, kai užsienio įmonės eksporto rinkose, pvz., ES rinkoje, parduoda gaminius dirbtinai žemomis kainomis. Taip gali atsitikti, kai šalys nesąžiningai subsidijuoja produktus arba parduoda perteklinę produkciją kitose rinkose ypač mažomis kainomis.


Daugiau apie ES atsakomąsias priemones

Tiesiogines užsienio investicijos taip pat reguliuojamos. 2018 m. europarlamentarai pritarė siūlymams sukurti tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo Europos sistemą, kuri padėtų geriau apsaugoti strateginius sektorius.

Daugiau straipsnyje „Atidžiau vertins tiesiogines užsienio investicijas į Europą“


Europos Sąjunga ir Pasaulio prekybos organizacija


Europos Sąjunga ir jos narės yra tarp 164 narių, priklausančių Pasaulio prekybos organizacijai, kuri dirba tam, kad užtikrintų taisyklėmis pagrįstą tarptautinę prekybos sistemą.


PPO Ginčų sprendimų institucija turi įgaliojimus spręsti prekybos ginčus ir užtikrinti savo sprendimų vykdymą, o PPO nariams suteikiama galimybė pateikti skundus dėl kaltinimų prekybos taisyklių pažeidimais ir reikalauti atlyginti žalą. Ši sistema sumažino būtinybę taikyti vienašales gynybinio pobūdžio priemones.


Nuo pat PPO įsteigimo 1995 metais ES buvo viena iš dažniausiai PPO ginčų sprendimo sistema besinaudojančių narių. Sąjunga dalyvavo 181 ginčų sprendimo byloje – 97 kartų kaip skundo pateikėja ir 84 kartus kaip atsakovė.


Daugiau apie Europos Sąjungą ir Pasaulio prekybos organizaciją


Kaip sprendžiama ES prekybos politika?


Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai. Tai reiškia, kad ne valstybės narės, o ES leidžia teisės aktus prekybos klausimais ir sudaro tarptautinius prekybos susitarimus.


Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas yra vienas iš teisės aktų leidėjų prekybos ir investicijų srityje kartu su Taryba. Tarptautiniai prekybos susitarimai gali įsigalioti tik jam pritarus. Parlamentas taip pat gali daryti įtaką deryboms priimdamas rezoliucijas.