Šengenas: su kokiais sunkumais susiduria laisvo judėjimo erdvė? 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Sužinokite daugiau apie problemas, su kuriomis susiduria laisvo judėjimo Šengeno erdvė, ir apie galimas jų pasekmes.

Šengeno erdvė susiduria su iššūkiais ©AP Images/European Union-EP  

„Nacionalinės vyriausybės pavertė Šengeno erdvę saugumo politikos trūkumų ir bendros Europos prieglobsčio sistemos silpnumo atpirkimo ožiu. Tačiau Šengenas nėra problema, tai yra sprendimas. <...> Jei Šengenas žlugs, piliečių Europa, kurią turime šiandien, išnyks“, – pažymėjo EP rezoliucijos dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos autorius Carlos Coelho (Europos liaudies partija, Portugalija). Europarlamentarai jai pritarė 2018 m. gegužės 30 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre.

Sudėtingas laikotarpis


Būtinybė griežtinti ES sienų kontrolę atsirado 2015 m. padidėjus į Europą plūstančių pabėgėlių skaičiui bei po teroristinių išpuolių Sąjungos viduje. Migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautas buvo vertinamas kaip grėsmė vidaus saugumui, o paveiktos valstybės narės, taikydamos Šengeno sienų kodeksą, nustatė vidaus sienų patikrą. Šios priemonės turėjo galioti laikinai, tačiau praėjus daugiau kaip dvejiems metams normali Šengeno erdvės veikla nebuvo atkurta.

„Vidaus sienų kontrolė vis dar yra taikoma, daugiausia dėl to, kad mes mokame už problemas, kurios nėra susijusios su Šengenu, tokias kaip prieglobsčio politika“, – pažymėjo C. Coelho.

Kokia yra Šengeno erdvės nebuvimo kaina?


Laikina sienų kontrolė ne tik trukdo asmenims laisvai judėti, bet ir sukelia didelius ekonominius nuostolius. Didžiausią poveikį patiria krovinių vežėjai, apie 1,7 mln. keliaujančių darbuotojų bei turizmo sektorius. Viešasis sektorius susiduria su papildomomis administracinėmis ir infrastruktūros išlaidomis. EP Tyrimų tarnybos duomenimis, Šengeno zonos panaikinimas per dvejus metus ES kainuotų nuo 25 iki 50 milijardų eurų.

Šengeno erdvės žemėlapis  

„Šengenas yra sprendimo dalis, o ne problema“


Šiuo metu ES yra patvirtinusi kelias Šengeno erdvės stiprinimo priemones.

2017 m. vasarį europarlamentarai atnaujino Šengeno kodeksą ir sugriežtino ES išorės sienų kontrolę. Visų į ES atvykstančiųjų bei išvykstančiųjų duomenys privalo būti tikrinami įvairiuose registruose, pavyzdžiui, pamestų bei pavogtų dokumentų bazėje.

Taip pat buvo nuspręsta sukurti elektroninę ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos registravimo sistemą, kuri leistų paspartinti patikrą, įsteigta Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, o Europos policijos biurui, Europolui, suteikti didesni antiteroristiniai įgaliojimai.

Veikiančios Šengeno sistemos atkūrimas


„Sprendimas yra, jis – tai politinė valia. Nepaisant europinės sistemos, sienos išlieka nacionalinės. Taigi tik valstybės narės gali tai pakeisti“, – teigė C. Coelho.

Europos Parlamentas palaiko Komisijos siūlomą visapusiškai veikiančios Šengeno sistemos atkūrimo veiksmų planą bei teikia pasiūlymus dėl jo įgyvendinimo.


Šis straipsnis buvo atnaujintas 2020 m. gegužę.

 

Faktai ir skaičiai 
  • Šengeno zonai priklauso 26 šalys 
  • 4 iš jų nėra ES narės: Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija 
  • 5 ES narės nepriklauso Šengeno zonai: Airija, Rumunija, Bulgarija, Kipras, Kroatija 
  • Šengeno erdvės išorės sienos ilgis – daugiau nei 50 tūkst. km