EP dėmesys –ES biudžeto pajamų sistemos reformai 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Įsibėgėjant diskusijai dėl ilgalaikio ES biudžeto europarlamentarai nori, kad dalį valstybių narių įnašo į bendrijos biudžetą pakeistų kitos įplaukos, vadinamieji nuosavi ištekliai.

Europos Parlamentas kovo 14 dieną pasiūlė naujus ilgalaikio ES biudžeto nuo 2021 m. sausio 1 d., vadinamosios daugiametės finansinės programos, prioritetus ir šaltinius.

EP nariai taip pat pasiūlė pertvarkyti įplaukų į ES biudžetą, vadinamųjų nuosavų išteklių, sistemą. EP narių siūlymu, juos galėtų papildyti įplaukos iš pelno, aplinkos teršimo, finansinių sandorių arba skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo.

Šiuo metu apie 70 proc. įplaukų į ES biudžetą sudaro valstybių narių įnašai, apskaičiuojami remiantis šalių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP). Likusią įplaukų dalį sudaro pridėtinės vertės (PVM) ištekliai (12 proc.) bei kiti ištekliai, tokie kaip ES tarnautojų mokami mokesčiai ir baudos, skiriamos už konkurencijos taisyklių pažeidimus.

„Nuosavi ištekliai“ taip vadinami todėl, kad tai nėra paprasčiausi valstybių narių įnašai. Tai – ištekliai, į kuriuos ES turi teisę – jie būtini vykdyti valstybių narių Sąjungai priskirtus įsipareigojimus ir funkcijas.

„Parlamentas pažymėjo, kad nepritars ilgalaikiam ES biudžetui, jei nebus pažangos reformuojant nuosavus išteklius. Mūsų pozicija labai tvirta“, – kalbėjo vienas iš EP rezoliucijos šiuo klausimu rengėjas Gérard Deprez (Liberalai ir demokratai, Belgija).

Deputato teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl Parlamentas laikosi tvirtos pozicijos nuosavų išteklių klausimu, yra ES sutartis, pagal kurią bendrijos biudžeto finansavimas valstybių narių įnašais turėjo būti laikinas sprendimas, o vėliau turėjo būti pereita prie nuosavų išteklių sistemos.

G. Deprez nuomone, dabartinė sistema yra nelogiška ir sudėtinga, nes joje daug korekcijų ir išimčių.

„Mūsų filosofija tokia, jog kiekvienas nuosavas išteklius turėtų sumažinti BNP įnašą tiek, kad nebūtų sudaromas įspūdis, jog moki dukart“, – pažymėjo rezoliucijos bendraautoris Janusz Lewandowski (Europos liaudies partija, Lenkija). Jis norėtų, kad bent trečdalis ES biudžeto būtų finansuojama nuosavais ištekliais.

Abu EP pranešėjai taip pat pabrėžė, kad nuosavų išteklių įvedimas turėtų vykti palaipsniui, o ne per vieną naktį, o laikui bėgant jie turėtų būti peržiūrimi.

Pavyzdžiui, jeigu būtų įvestas plastikinių maišelių mokestis, tai galėtų pakeisti vartojimo įpročius ir sumažinti plastikinių maišelių naudojimą. Todėl siekiant išvengti pajamų svyravimo, J. Lewandowski nuomone, turėtų būti keli nuosavi ištekliai, kurie periodiškai būtų peržiūrimi ir koreguojami.

Gegužės 2 dieną EK pirmininkas J.–C. Junckeris pristatys ilgalaikio ES biudžeto projektą Europos Parlamente. J. Lewandowskis tikisi, kad Komisija pasiūlys 3–4 naujus nuosavus išteklius. „Nežinome, kokie jie bus, bet tai iš tikrųjų bus naujas bandymas modernizuoti biudžeto pajamų sistemą“, – kalbėjo jis.