Ilgalaikis ES biudžetas: EP pasirengęs nedelsiant pradėti derybas 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Europos Parlamentas ragina Tarybą kuo greičiau susitarti dėl bendros pozicijos, siekiant laiku užtikrinti biudžetą, atitinkantį ES piliečių poreikius, lūkesčius ir interesus.

Lapkričio 14 dieną Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl būsimo ES ilgalaikio biudžeto. EP reikalauja daugiau lėšų jaunimui, moksliniams tyrimams, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, taip pat kovai su klimato kaita, saugumui ir migracijos valdymui. Europarlamentarai taip pat nesutinka mažinti lėšų ilgalaikiam ūkininkavimui ir sanglaudos politikai. Savo ruožtu jie siūlo reformuoti ES biudžeto šaltinius.

EP nariai siūlo padidinti ES biudžetą iki 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Jų nuomone, Europos Komisijos pasiūlytas 1,1 proc. lygis neužtikrintų ES prisiimtų politinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Parlamentas nepritaria karpymams pagrindinėse ES politikos srityse, tokiose kaip parama skurdesniems regionams, žemės ūkis, Europos socialinis fondas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva.

EP nariai taip pat mano, kad ES indėlis siekiant mažinti klimato kaitą iki 2027 m. turi sudaryti bent 30 proc. visų išlaidų.

Be to, jie pažymi, kad dabartinė ES biudžeto sudarymo sistema yra „labai sudėtinga, nesąžininga ir neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams“.

Jų manymu, reikėtų gerokai sumažinti valstybių įmokas pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas ir įdiegti naujus nuosavuosius išteklius, pavyzdžiui, iš didelių įmonių (įskaitant skaitmeninių) apmokestinimo, taip pat prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos ir plastiko mokesčio. Parlamentas taip pat pritaria visų nuolaidų korekcijos mechanizmų, taikomų tam tikroms ES šalims, panaikinimui.