Viskas, ką reikia žinoti apie ilgalaikį ES biudžetą  

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kaip finansuojama ES ir kur investuojami pinigai? Skaitykite plačiau apie tai, kas yra ilgalaikis ES biudžetas ir kaip jis yra priimamas.

Finansuodama įvairius projektus ES siekia gerinti Europos piliečių  

ES ilgalaikis biudžetas suteikia paramą milijonams studentų, tūkstančiams tyrėjų, miestams, įmonėms, regionams, nevyriausybinėms organizacijoms. Jis prisideda prie sveikesnio ir saugesnio maisto, naujų ir geresnių kelių, sklandaus geležinkelių ir oro uostų darbo, švaresnės aplinkos ir geresnio saugumo prie ES išorinių sienų. Finansuodama įvairius projektus ES siekia gerinti Europos piliečių gyvenimą.

Kas yra ilgalaikis ES biudžetas?


Ilgalaikis ES biudžetas, vadinamoji daugiametė finansinė programa (DFP) ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui nustato visų ES išlaidų ir skirtingų sričių išlaidų ribas bent penkerių metų laikotarpiui. Pastarosios DFP paprastai apimdavo septynerius metus.

Ilgalaikio finansavimo principas padeda pasiekti didesnį ES politikos ir programų nuspėjamumą ir veiksmingumą. Potencialiems bendro finansavimo teikėjams ir gavėjams nuspėjamumas taip pat naudingas, kaip, pavyzdžiui, su moksliniais tyrimais dirbantiems tyrėjams, kurių projektų įgyvendinimas gali trukti net keletą metų.

Ilgalaikiui ES biudžetui taip pat būtinas tam tikras lankstumas, kad būtų galima patenkinti nenumatytas, pavyzdžiui, krizių ar ekstremaliųjų situacijų, reikmes ir atsižvelgti į kintančias aplinkybes. Todėl jis apima tam tikras nuostatas ir specialiąsias priemones, kuriomis užtikrinama, kad net ir neplanuotomis aplinkybėmis pinigais būtų galima naudotis tuo metu, kai jų labiausiai reikia, ir ten, kur jų labiausiai reikia.

Pavyzdžiui, Europos Sąjungos solidarumo fondas suteikia galimybę ES solidariai ir veiksmingai remti valstybės narės ar narystės ES siekiančios šalies pastangas pašalinti didelių gaivalinių nelaimių padarinius. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia paramą žmonėms, netekusiems darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, vykstančių dėl globalizacijos, pavyzdžiui, kai uždaroma didelė bendrovė arba gamykla perkeliama už ES ribų, arba dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės.

Skirtingai nuo nacionalinių biudžetų, ES biudžetas yra investicinis biudžetas. Iš jo nėra finansuojama socialinė apsauga, pradinis ugdymas ar krašto apsauga. Daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kurios sukuria pridėtinę vertę Europai, taip skatinant augimą ir konkurencingumą.

Ilgalaikis ES biudžetas: kas tai?  

Kur išleidžiami pinigai?


Iš ES biudžeto yra remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, investicijos į transeuropinius tinklus ir į mažų bei vidutinių įmonių plėtrą, taip siekiant skatinti augimą ir kurti darbo vietas ES.

Iš dabartinio biudžeto daugiausiai lėšų yra skiriama ES bendrajai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, aplinkosaugai. Taip pat vykdomos sanglaudos programos, kuriomis siekiama sumažinti išsivystymo lygio skirtumus ES regionuose. Iš ilgalaikio biudžeto taip pat finansuojama tarptautinė humanitarinė pagalba ir plėtros projektai.

Skaitykite daugiau apie 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ir apie ES finansuojamus projektus jūsų regione.

Kaip finansuojamas ilgalaikis ES biudžetas?


ES ilgalaikis biudžetas turi keletą pajamų šaltinių ir yra sudėtingas. Jį sudaro valstybių narių įnašai, produktų importo iš ES nepriklausančių šalių muitai, baudos, skiriamos ES taisyklių nesilaikančioms įmonėms.

Europos Parlamentas pažymi, kad dabartinė ES biudžeto sudarymo sistema yra „labai sudėtinga, nesąžininga ir neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams“ bei siekia ją pertvarkyti.

Nauja, paprastesnė sistema turėtų gerokai sumažinti valstybių įmokas pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas ir įdiegti naujus nuosavuosius išteklius, pavyzdžiui, iš didelių įmonių (įskaitant skaitmeninių) apmokestinimo, taip pat prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos ir plastiko mokesčio. Parlamentas taip pat pritaria visų nuolaidų korekcijos mechanizmų, taikomų tam tikroms ES šalims, panaikinimui.

Skaitykite daugiau apie tai, kodėl EP reikalauja naujų ES pajamų šaltinių.

Kaip priimamas ilgalaikis ES biudžetas?


Prieš pasibaigiant dabartinio ilgalaikio biudžeto galiojimo laikui Europos Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujo reglamento. Jo pagrindu vyksta derybos Taryboje ir Europos Parlamente. Apibrėždama savo poziciją, Taryba vadovaujasi Europos Vadovų Taryboje susitikusių ES vadovų pateiktomis politinėmis gairėmis. Norint susitarti, būtinas valstybių narių vieningumas. Sprendimo priėmimo procesui užbaigti reikalingas Europos Parlamento sutikimas.

Kaip atrodys 2021–2027 m. ES biudžetas?

Po dešimt savaičių trukusių derybų lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ES ilgalaikio biudžeto.

Paketas, dėl kurio liepą sutarė ES valstybių vadovai, padidės 16 mlrd. eurų: 15 mlrd. eurų papildys programas, skirtas kovai su COVID-19 pandemija, taip pat būsimos europiečių kartos galimybėms bei europinėms vertybėms stiprinti. Papildomas milijardas eurų užtikrins lankstumą sprendžiant ateities krizes. EP pavyko tris kartus padidinti lėšas programai „EU4Health“, taip pat skirti daugiau lėšų programai „Erasmus+“ bei užtikrinti, kad nuolat didėtų mokslinių tyrimų programos „Europos horizontas“ finansavimas.

EP prioritetas derybose buvo užtikrinti, kad svarbiausios programos nebūtų finansuojamos per mažai, nes tai pakenktų ES įsipareigojimams ir prioritetams, visų pirma kovoti su klimato kaita ir plėtoti skaitmeninimą. Papildomos lėšos daugiausia atkeliaus iš baudų, kurias įmonės moka už ES konkurencijos teisės pažeidimus. Europarlamentarai jau daugelį metų reikalavo, kad šios lėšos liktų ES biudžete.

Bent 30 proc. visų ES biudžeto bei „Naujosios kartos ES“ išlaidų bus skirta klimato kaitos mažinimo tikslams. Derybininkai taip pat sutarė, kad trys svarbiausios ES institucijos kartu vertins lėšų naudojimą ir užtikrins jo skaidrumą, o EP su Taryba kartu spręs dėl galimybių nukrypti nuo anksčiau sutartų planų. Numatyta ir nauja EP ir Tarybos „konstruktyvaus dialogo“ procedūra, kuri leis abiem institucijoms vertinti su minėta priemone susijusių teisės aktų projektų poveikį biudžetui.

Lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir ES Tarybos derybininkai taip pat sutarė dėl teisės viršenybės principo nesilaikančių valstybių rizikos netekti ES lėšų. Pagal šį susitarimą teisės viršenybės pažeidimais būtų laikomi ne tik tiesioginiai ES lėšų naudojimo pažeidimai, tokie kaip korupcija ar sukčiavimas, bet ir atvejai, kai nepaisoma pamatinių ES vertybių – laisvės, demokratijos, lygybės, žmogaus ar mažumų teisių. Lėšų skyrimą bus galima stabdyti ne tik jau pripažinus pažeidimo faktą, bet ir kilus didelei rizikai, kad iš jų bus finansuojama ES vertybėms prieštaraujanti veikla. Naujausia EP užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 77 proc. europiečių sutinka, kad ES parama valstybėms turėtų būti skiriama su sąlyga, jog jos laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.