Dalytis šiuo puslapiu: 

EP nariai siekia ambicingo 2021–2027 m. biudžeto, kuris atitiktų ateities iššūkius ir užtikrintų ES piliečių lūkesčius.

Iš ilgalaikio ES biudžeto yra finansuojami įvairūs projektai ir programos, kuriais siekiama gerinti Europos piliečių gyvenimą. Sąjungos biudžetas skiriamas ES ir užsienio šalyse vykdomiems regionų ir miestų plėtros, aplinkosaugos, žemės ūkio, mokslo, švietimo, pilietinės visuomenės ir kitiems projektams.

Dabartinis ilgalaikis ES biudžetas baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d. 2018 m. gegužę Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl kito ilgalaikio 2021–2027 m. biudžeto. Europos Parlamentas savo poziciją priėmė tų pačių metų lapkritį bei dar kartą patvirtino 2019 m. spalį. Tačiau vis dar laukiama susitarimo Taryboje.


Po vasario 20–21 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, Parlamento vadovas David Sassoli išreiškė nusivylimą ES šalių vadovų nesugebėjimu susitarti bei vylėsi, kad kitos derybos parodys ES pasirengimą paremti savo ambicijas turint pakankamai lėšų.


„Europa susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, tokiais kaip klimato pokyčiai, skaitmeninimas ir nauja geopolitinė tvarka. <...> Mūsų užmojų sumažinimas gali turėti tik neigiamą poveikį pasiektai pažangai ir integracijai“, – teigė EP pirmininkas.


Norint susitarti, būtinas valstybių narių vieningumas. Sprendimo priėmimo procesui užbaigti reikalingas Europos Parlamento sutikimas.

ES biudžetas žvelgia į ateitį

Europos Parlamentas laikosi pozicijos, kad tam, kad ES galėtų patenkinti piliečių lūkesčius ir įgyvendintų savo įsipareigojimus bei ambicijas, ji turi turėti reikiamas priemones investuoti į ES ateitį.

Ambicingas ES biudžetas  

Tradiciškai didžioji ES biudžeto dalis skiriama tokioms politikos sritims kaip žemės ūkis ir parama skurdesniems regionams. Kol jos išlieka svarbios, Parlamentas siekia užtikrinti, kad būtų daroma pažanga ir tokiose srityse kaip kova su klimato kaita, migracija, saugumas ir gynyba, darbo vietų kūrimas, jaunimo užimtumas, tyrimai ir inovacijos.

ES nauda viršija įnašus

Kitaip negu nacionaliniai biudžetai, ES biudžetas visų pirma yra skirtas investicijoms. Jo lėšomis papildomi nacionalinių biudžetų įnašai kuriant Europos pridėtinę vertę tose srityse, kuriose suderinti veiksmai yra pats efektyviausias ir veiksmingiausias būdas pasiekti mūsų prioritetinius tikslus.

Pavyzdžiui, ES bendroji rinka užtikrina, kad prekės, paslaugos ir žmonės galėtų laisvai judėti visoje ES teritorijoje. Europos Komisijos pateikti vertinimai rodo, kad jos teikiama nauda yra daug didesnė, nei kiekvienos šalies indėlis į ES biudžetą.

Tyrimai rodo, kad nuo 1990 m. Bendrojoje rinkoje buvo sukurta 3,6 mln. darbo vietų, o vidutinis ES pilietis per metus uždirba 840 eurų daugiau.

Bendrosios rinkos nauda  


Europiečių lūkesčių pateisinimas

ES piliečiai tikisi, kad ES sutelks dėmesį į savo prioritetus, tačiau 2019 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad egzistuoja skirtumas tarp to, ko žmonės tikisi iš ES ir to, ką jie supranta kaip pagrindines ES išlaidų sritis.

Nors 48 proc. respondentų teigė, kad didžioji ES biudžeto dalis turėtų būti išleista užimtumui ir socialiniams reikalams, o 41 proc. respondentų mano, kad jis turėtų būti skirtas klimato ir aplinkos politikai, tik 16 proc. mano, kad šiuo metu didžioji dalis ES biudžeto išleidžiama užimtumui ir socialinei politikai ir tik 17 proc., kad didžioji biudžeto dalis atitenka klimato ir aplinkos politikai.

ES piliečių lūkesčiai  


Kokio dydžio turėtų būti ES biudžetas?

Palyginus su nacionalinių vyriausybių išlaidomis, Europos Parlamento pasiūlytas ES biudžetas yra nedidelis. Įvertinęs išteklius, kurie yra reikalingi kiekvienos politikos srities tikslams pasiekti, Parlamentas siūlo 1,3 proc. 27 valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dydžio ilgalaikį biudžetą. Vidutinės nacionalinės ES vyriausybių išlaidos sudaro daugiau nei 47 proc. BNP.

ES biudžetas ir nacionalinių vyriausybių išlaidos  

EP nariai ne kartą ragino į biudžetą įtraukti naujus išteklius. Jie siūlo pertvarkyti įplaukų į ES biudžetą, vadinamųjų nuosavų išteklių, sistemą. Europarlamentarų siūlymu, juos galėtų papildyti įplaukos iš didelių skaitmeninių įmonių pelno ir aplinkos teršimo. Nauji pajamų šaltiniai galėtų sumažinti tiesioginius valstybių narių įnašus į bendrijos biudžetą.