COVID-19: europarlamentarai siekia stambaus ekonomikos atkūrimo paketo  

Pranešimas spaudai 
Plenarinė sesija 
 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Dalis europarlamentarų plenarinėje diskusijoje dėl atsako į COVID-19 krizę dalyvavo nuotoliniu būdu.  

ES turi dar labiau sustiprėti, kad padėtų šalims įveikti krizę, įsitikinę europarlamentarai. Jie ragina numatyti didelės apimties ekonomikos atkūrimo paketą.

  • Bendras Europos atsakas į COVID-19 yra labai svarbus, taip pat ir siekiant išeiti iš krizės 
  • Europai reikia masinio ekonomikos atkūrimo paketo, kuris būtų finansuojamas padidintomis ilgalaikio biudžeto lėšomis 
  • ES koronaviruso solidarumo fondui turėtų būti skirta bent 50 mlrd. eurų 
  • Europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje ir Lenkijoje 

Penktadienį priimtoje rezoliucijoje (395 balsai už, 171 prieš, 128 susilaikė) europarlamentarai pabrėžia bendrų Europos veiksmų svarbą kovojant su COVID-19 pandemija. Parlamentas sveikina ES valstybių parodytą solidarumą gydant pacientus iš kaimyninių šalių, tiekiant sveikatos priežiūros įrangą, vykdant bendrus ES viešuosius pirkimus bei gabenant kitų šalių piliečius.

Parlamentas palankiai vertina ES fiskalines priemones ir likvidumo paramą kovai su pandemija. Be to, kas jau daroma, Europai reikia masinio ekonomikos atkūrimo paketo, kuris būtų finansuojamas padidintomis ilgalaikio biudžeto lėšomis, esamomis finansinėmis priemonėmis, taip pat ES lėšomis garantuotomis atkūrimo obligacijomis, pažymi europarlamentarai. Jų manymu, šios priemonės neturėtų būti susijusios su esamomis valstybių skolomis, o nukreiptos į būsimas investicijas.

ES turi sustiprėti po šios krizės, o jos institucijos turi turėti stipresnius įgaliojimus veikti iškilus visuotinei grėsmei žmonių sveikatai, įsitikinę europarlamentarai. Jie ragina įsteigti nuolatinę Europos nedarbo perdraudimo schemą, kuri leistų valstybėms imti paskolas įdarbinimo projektams finansuoti, bei ES koronaviruso solidarumo fondą valstybių sveikatos sistemų atsparumui finansuoti, kurio lėšos sudarytų bent 50 mlrd. eurų.

EP nariai reikalauja, kad vidinės ES sienos liktų atviros vaistams, apsaugos ir medicinos priemonėms, maistui ir būtiniausioms prekėms, o sienų kontrolė ir judėjimo apribojimai išliktų proporcingi ir taikomi tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Parlamentas pabrėžia, kad ES bendroji rinka yra jos klestėjimo šaltinis ir stiprybė kovojant su COVID-19.

EP nariai siūlo ekonomikos atgaivinimą orientuoti į Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę transformaciją, tačiau kartu išsaugoti pagrindines ES pramonės šakas. Jie remia siūlymą didinti vaistų ir medicinos įrangos gamybą Europoje. Siūloma krizės metu leisti valstybėms remti smulkųjį verslą, kultūros darbuotojus, žemės ūkį, maisto gamintojus ir transporto įmones, taip pat sukurti ES paramos turizmo sektoriui mechanizmą. Kartu raginama susieti paramą įmonėms su pagalba darbuotojams, kad verslas nenaudotų valstybės pagalbos dividendams, premijoms, mokesčių vengimui ar akcijų supirkimui.

EP pabrėžia, kad norint išvengti viruso atsinaujinimo, reikia koordinuoto ES požiūrio po šios krizės. Jie ragina nustatyti ES karantino panaikinimo kriterijus ir taikyti veiksmingą išėjimo iš krizės strategiją, kuri apimtų masinį gyventojų testavimą ir apsaugos priemonių suteikimą kuo didesniam skaičiui piliečių. Kartu europarlamentarai ragina užtikrinti, kad sukurtos programėlės, padedančios įspėti žmones apie jų buvimą arti užsikrėtusio asmens ar kitaip fiksuojančios asmens buvimo vietą, būtų naudojamos tinkamai, o duomenys saugomi decentralizuotai.

Parlamento manymu, ES turi tapti atsparesnė netinkamai politinei ir ekonominei įtakai, taip pat geriau pasirengusi strategiškai komunikuoti ir kovoti su išorės dezinformacija. EP ragina aktyviau kovoti su agresyvia Rusijos ir Kinijos propaganda ir sukurti patikimą Europos informacijos apie COVID-19 šaltinį. Kartu socialinių medijų įmonės raginamos imtis aktyvių priemonių dezinformacijai stabdyti.

Savo ruožtu europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą dėl Vengrijos vyriausybės sprendimo leisti neribotai tęsti nepaprastąją padėtį ir valdyti šalį dekretais, taip pat dėl „neteisėto“ rinkimų įstatymo pakeitimo Lenkijoje. EP nuomone, prezidento rinkimai viduryje pandemijos būtų visiškai nesuderinami su Europos vertybėmis. Europos Komisija raginama skubiai įvertinti, ar tokios priemonės atitinka ES sutartis, ir prireikus imtis veiksmų (įskaitant finansinius) pažeidimams pašalinti, o ES Taryba – sugrįžti prie šio klausimo pagal ES sutarties 7 straipsnio procedūrą.


Spustelėkite kalbėtojų vardus, kad pamatytumėte jų kalbas ketvirtadienio diskusijoje:

Europos Parlamento (EP) pirmininko David Sassoli atidarymo kalba

Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen atidarymo kalba

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles Michel atidarymo kalba

Esteban González Pons (Europos liaudies partija, Ispanija)

Iratxe García Pérez (Socialistai ir demokratai, Ispanija)

Dacian Cioloş (Atnaujinkime Europą, Rumunija)

Marco Campomenosi (Tapatybė ir demokratija, Italija)

Philippe Lamberts (Žalieji, Belgija)

Raffaele Fitto (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Italija)

Manon Aubry (Europos vieningieji kairieji, Prancūzija)

Maroš Šefčovič (Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas)