EP nariai ragina imtis ryžtingų veiksmų Europai po COVID-19 atgaivinti 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES turi geriau koordinuoti veiksmus siekdama apsaugoti piliečius ir ekonomiką, pažymėjo europarlamentarai diskusijoje su EK pirmininke Ursula von der Leyen ir EVT pirmininku Charles Michel.

Europarlamentarai dalyvavo diskusijoje su EK pirmininke Ursula von der Leyen ir EVT pirmininku Charles Michel.  

„Mes norime išeiti iš šios krizės stipresni, tvirtesni ir geriau pasiruošę įveikti rytojaus iššūkius... Bus nepaprastai svarbu koordinuoti veiksmus dėl laipsniško karantino nutraukimo... kad būtų išvengta bet kokio grįžimo į krizę“, – kalbėjo EP pirmininkas David Sassoli.

Dauguma EP narių palankiai įvertino Komisijos pirmininkės Ursulos Von der Leyen paskelbtus planus užtikrinti milžiniškas investicijas atsparesnei, ekologiškesnei ir skaitmeninei ekonomikai sukurti. EK pirmininkė pabrėžė svarbų ES ilgalaikio biudžeto vaidmenį ir kalbėjo apie naujo Maršalo plano, kuris padėjo atkurti Europos šalių ekonomiką po Antrojo pasaulinio karo, poreikį.

Tarybos vadovas Charles Michel taip pat paragino imtis bendrų veiksmų ES lygiu. „Kartais žmonėms suartėti prireikia krizės“, – kalbėjo jis.

Europos liaudies frakcijos vardu kalbėjęs Esteban González Pons (Ispanija) pabrėžė Parlamento vaidmens svarbą: „Kol plinta maras, Parlamentas negali užsidaryti... Parlamento darbas pandemijos metu yra būtinas“.

„Šiuo metu priimti sprendimai lems Europos ateitį: ar Europa taps stipresnė, ar piliečiai praras tikėjimą europiniu projektu. <...> „Kuo ryžtingiau veiksime dabar, tuo mažesnis bus ekonominis šios krizės poveikis rytoj ir tuo greičiau galėsime grįžti į normalų gyvenimą“, – kalbėjo Iratxe García Pérez (Socialistai ir demokratai, Ispanija).

„Šie sunkūs laikai yra išbandymas visiems“, – teigė Dacian Cioloș („Atnaujink Europą“, Rumunija) pabrėždamas solidarumo ir bendradarbiavimo sprendžiant sveikatos krizę svarbą. Pasak jo, Europai reikia Maršalo plano, skaitmeninės strategijos, „žaliojo susitarimo“ ir „ambicijų įgyvendinti savo strategiją“.

Marco Campomenosi (Tapatybės ir demokratijos frakcija, Italija) kalbėjo apie žmonių, norinčių grįžti į darbą, nusivylimą. Jis pažymėjo, kad dar prieš krizę ES išgyveno nedidelį augimą ir teigė, kad norint pakeisti ekonomiką ir užtikrinti didesnį savarankiškumą, reikėtų pakeisti ES taisykles.

„Matome, kad globalizacija ir norėjimas vis daugiau ir daugiau ne visada yra atsakymas“, – kalbėjo Philippe Lamberts (Žalieji, Belgija). Jis ragino permąstyti visuomenės struktūrą ir „naujus gyvenimo, gamybos, judėjimo, kelionių būdus“.

„Turime garsiai ir aiškiai pasakyti, kad krizės metu Europa nebuvo visiškai pasirengusi atlikti koordinatorės vaidmenį“, – teigė Raffaele Fitto (Konservatoriai ir reformistai, Italija). Jis ragino imtis priemonių paremti sunkiai nukentėjusius sektorius, tokius kaip turizmas, transportas, žemės ūkis bei peržiūrėti ES biudžetą.

Manon Aubry (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji,, Prancūzija) dėl sveikatos priežiūros sektoriaus krizės kaltino per pastarąjį dešimtmetį įgyvendintas taupymo priemones.


Skaitykite daugiau apie Europos Sąjungos veiksmus kovoje su koronavirusu.