COVID-19: ES planas ekonomikai atgaivinti 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Europos Sąjunga rengia didelį investicijų paketą Europos ekonomikai po COVID-19 atkurti.

©Photocreo Bednarek/AdobeStock  

Gegužės 27 d. Europos Komisijos pateikė pasiūlymą įsteigti 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą, kuris būtų įgyvendintas šalia atnaujinto ilgalaikio ES biudžeto.

Lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto. EP pavyko užtikrinti papildomus 16 mlrd. eurų svarbioms ES programoms. Į susitarimą taip pat įtrauktas teisiškai įpareigojantis naujų nuosavų išteklių įdiegimo planas.



Ekonomikos atkūrimo planas


Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė 750 mlrd. eurų vertės „Next Generation EU“ atkūrimo planą, kuriuo siekiama pašalinti pandemijos padarytą žalą ir investuoti į ekologišką, skaitmeninę, socialinę ir atsparesnę ES.

Pagal priemonę „Next Generation EU“ lėšos būtų telkiamos laikinai padidinant nuosavų išteklių viršutinę ribą iki 2 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, todėl Komisija galėtų pasinaudoti savo tvirtu kredito reitingu skolindamasi 750 mlrd. eurų finansų rinkose. Komisijos siūlymu 500 mlrd. eurų būtų paskirstyta dotacijoms, tačiau ES vadovai liepos 17–21 d. šį skaičių sumažino iki 390 mlrd.

Investicijos užtikrins, kad Europos Sąjunga būtų neutralaus poveikio klimatui, skaitmeninė, sociali, stipri pasaulinio masto veikėja. Pinigai bus nukreipti naudojant esamas ir naujas ES priemones. Viena jų – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pagal kurią iš viso bus skirta 672,5 mlrd. eurų investicijoms ir reformoms valstybėse narėse remti.

Lapkričio 10 d. derybininkai sutarė, kad trys svarbiausios ES institucijos kartu vertins lėšų naudojimą ir užtikrins jo skaidrumą, o EP su Taryba kartu spręs dėl galimybių nukrypti nuo anksčiau sutartų planų. Numatyta ir nauja EP ir Tarybos „konstruktyvaus dialogo“ procedūra, kuri leis abiem institucijoms vertinti su minėta priemone susijusių teisės aktų projektų poveikį biudžetui.

Ilgalaikis ES biudžetas ir teisės viršenybė

Gegužę Komisijos pasiūlė, kad ekonomikos atsigavimo fondu būtų papildytas atnaujintas ilgalaikis 1,1 trln. eurų ES biudžetas. Liepą ES vadovai jį sumažino iki 1 074 trln.

Lapkričio 10 d. pasiektame kompromise, paketas, dėl kurio liepą sutarė ES valstybių vadovai, padidės 16 mlrd. eurų: 15 mlrd. eurų papildys programas, skirtas kovai su COVID-19 pandemija, taip pat būsimos europiečių kartos galimybėms bei europinėms vertybėms stiprinti. Papildomas milijardas eurų užtikrins lankstumą sprendžiant ateities krizes.

Derybininkai taip pat sutarė, kad ekonomikos atsigavimo fondui pasiskolintų lėšų grąžinimas ateityje neturėtų vykti esamų ES investicijų programų sąskaita, taip pat dėl to neturėtų reikšmingai didėti valstybių įmokos į ES biudžetą. Todėl EP derybininkai parengė teisiškai įpareigojantį naujų nuosavų išteklių įdiegimo planą, kuris įtrauktas į tarpinstitucinį susitarimą. Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu, nuo 2024 m. – skaitmeninis mokestis, o nuo 2026 m. – finansinių sandorių mokestis bei finansinis įnašas, susijęs su įmonių sektoriumi arba nauja bendra pelno mokesčio baze.

Spalio 5 d. vykusioje diskusijoje europarlamentarai pažymėjo, kad Europos vertybėms gresia pavojus, o lėšos iš ilgalaikio ES biudžeto ir atkūrimo fondo neturėtų atsidurti tų, kurie nesilaiko demokratijos ir pagrindinių teisių principo, rankose.

Lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir ES Tarybos derybininkai sutarė dėl teisės viršenybės principo nesilaikančių valstybių rizikos netekti ES lėšų. Susitarimą dar turės patvirtinti abi institucijos.

Niūrios ekonominės prognozės

Lapkritį pateikta Europos Komisijos ekonominė prognozė rodo, kad koronaviruso pandemija turės labai rimtų socialinių ir ekonominių pasekmių ES ekonomikai. Numatyta, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai – 7 proc., tai yra žymiai blogiau nei 2009 m.

Tai turi įtakos visiems ekonominiams dalyviams: daugelis žmonių baiminasi, kad gali prarasti darbą ir nenori išleisti pinigų, verslas susiduria su tiekimo grandinių sutrikimais. Vyriausybės mato, kad mažėjant iš mokesčių gaunamoms pajamoms didėja gerovės išlaidos, o tai padidins biudžeto deficitą, skolą ir skolinimosi išlaidas.

Pasitelkę laiko juostą sužinokite, kokių veiksmų ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama sušvelninti socialinius ir ekonominius COVID-19 protrūkio padarinius.