Europarlamentarai sveikina naują daugiamečio biudžeto projektą ir ekonomikos atkūrimo planą 

Pranešimas spaudai 
Plenarinė sesija 
 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Europarlamentarai neeilinėje sesijoje susitiko aptarti naują ekonomikos atkūrimo planą ir daugiametį ES biudžetą © EP / D  

Trečiadienį europarlamentarai aptarė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įsteigti 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą, kuris būtų įgyvendintas šalia atnaujinto daugiamečio ES biudžeto.

Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen atnaujinto daugiamečio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo plano projektų pristatymo ir ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos atstovės Nikolinos Brnjac pažado bendradarbiauti su ES šalimis, kad derybos dėl naujojo paketo su Europos Parlamentu (EP) būtų greitai užbaigtos, kalbėjo EP politinių frakcijų vadovai. Norėdami peržiūrėti atskiras kalbas, spustelėkite europaramentarų vardus.

„Europos solidarumas grįžo ir mes pradedame naują skyrių ES“, – sakė Manfred Weber (Europos liaudies partija, Vokietija). Pasak jo, „nauji pinigai turi būti išleisti naujoms idėjoms“, o kadangi „solidarumas eina koja kojon su atsakomybe“, turi būti aišku, kaip bus grąžinti pinigai. Politikas pageidavo naujų nuosavų ES biudžeto išteklių bei skaitmeninių milžinų apmokestinimo.


Iratxe García (Socialistai ir demokratai, Ispanija) padėkojo EK pirmininkei už plataus užmojo projektus ir pelnytą Europos Parlamentui suteiktą vaidmenį sprendžiant dėl atkūrimo paketo. Perspėjusi, kad kyla Europos projekto išlikimo klausimas, ji paragino ES Tarybą naują daugiametę finansinę programą (DFP) priimti kvalifikuota balsų dauguma, kad ES neliktų įkaite „keturių valstybių, teikiančių pirmenybę nacionaliniam, o ne europietiškam atsakui“.


„Tai precedento neturintis atvejis Europos istorijoje, keičiantis žaidimo taisykles“, – teigė Dacian Ciolos (Atnaujinkime Europą, Rumunija). Anot europarlamentaro, „DFP ir ekonomikos atkūrimo planas turi sutelkti dėmesį į ateitį“, ypač į Žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą. Politikas priminė ES valstybėms, kad „ES nėra bankomatas“, o solidarumas kyla iš bendrų vertybių ir bendros ateities vizijos.


Jörg Meuthen (Tapatybė ir demokratija, Vokietija) atmetė paketo pasiūlymą kaip „visiškai neteisingą ir nesąmoningą“, neturintį tinkamo teisinio pagrindo, atsakomybės jausmo ir ekonominės prasmės. Politiko teigimu, Europos Komisija nori išleisti pinigus „tarsi nebūtų rytojaus“ – vargu ar tai didelis laimėjimas Europos mokesčių mokėtojams.


„Neturime kartoti didelių praeities klaidų ir versti šalis naudoti taupymo ir aklosios rinkos ideologijas, – pažymėjo Ska Keller (Žalieji, Vokietija). – Vietoj to turime užtikrinti, kad pinigai būtų sėkmingai investuoti į projektus, kurie ilgainiui padės sukurti darbo vietų ir išgelbės mūsų planetą.“


Johan van Overtveldt (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Belgija) sakė: „Jei ketiname teikti paskolas ir dotacijas, joms turi būti aiškios sąlygos. Pinigai turi būti nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, o įmonėse turi būti įdiegti saugos mechanizmai. Dirbantiems ir taupantiems žmonėms nereikėtų mokėti už šias programas iš savų lėšų.“

„Užuot atsisveikinęs su praeities dogmomis“, atkūrimo planas sustoja „viduryje kelio“, sakė Manon Aubry (Europos vieningieji kairieji, Prancūzija). Palankiai vertindama naujus pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, ji paragino panaikinti skolą krizės atveju, teikti tiesiogines neterminuotas paskolas valstybėms narėms ir labiau atsižvelgti į socialinius aspektus.


Europos Parlamentas ir ES Taryba aptars naujuosius pasiūlymus būsimose derybose ir nuspręs dėl galutinės jų formuluotės.