Kodėl EP reikalavo naujų ES pajamų šaltinių? 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

EP užtikrino susitarimą dėl naujų ES finansavimo šaltinių, kurie padėtų atkurti ekonomiką po COVID-19 krizės ir kartu neužkrautų naštos mokesčių mokėtojams ar ateities kartoms.

2020 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto bei ​​750 mlrd. eurų vertės ekonomikos atkūrimo paketo. EP užtikrino, kad į susitarimą įtrauktas teisiškai įpareigojantis naujų nuosavų išteklių įdiegimo planas.

Skaitykite plačiau apie tai, kas yra ilgalaikis ES biudžetas ir kaip jis yra priimamas.

Kas yra nuosavi ištekliai?

ES šalys, siekdamos bendrų tikslų, prisideda prie bendro ES biudžeto. Skirtingai nuo nacionalinių biudžetų, ES biudžetas yra investicinis, taigi niekada nebūna jo deficito. ES sutartyse nustatyta, kad „neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas yra finansuojamas nuosavais ištekliais“.


Sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, vieningai priima Taryba ir šį sprendimą turi ratifikuoti valstybės narės. Dabartinė nuosavų išteklių sistema iš esmės nepakito tris dešimtmečius, tad Parlamentas jau seniai ragina ją pertvarkyti.

Dabartiniai nuosavi ištekliai

Kadangi ES biudžetas turi būti visada subalansuotas, metinės pajamos turi visiškai padengti metines išlaidas.


Šiuo metu ES pajamas sudaro:

  • Tradiciniai nuosavi ištekliai (daugiausia importo iš ES nepriklausančių šalių muitai ir cukraus mokesčiai. Valstybės narės pasilieka fiksuotą šių sumų dalį surinkimo sąnaudoms padengti. 2018 m. jos sudarė 13 proc. nuosavų išteklių pajamų.)

  • PVM pagrįsti nuosavi ištekliai (Sąjungai pervedama valstybių narių surinkto apskaičiuoto PVM procentinė dalis. 2018 m. sudarė 11 proc. pajamų.)

  • BNP pagrįsti nuosavi ištekliai (kiekvienos valstybės narės į ES biudžetą pervedamas tam tikras turto (išreikšto BNP) nuošimtis. 2018 m. jos sudarė 66 proc. visų įplaukų.)

  • Kitos pajamos (mokesčiai ir kiti atskaitymai nuo ES institucijų darbuotojų darbo užmokesčių, banko palūkanos, ES nepriklausančių šalių įnašai į tam tikras programas, palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos. 2018 m. sudarė 10 proc. visų pajamų).



2021 m. sausio mėn. įsigaliojo naujas nacionalinis įnašas apskaičiuojamas remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, siekiant paskatinti mažiau naudoti vienkartinius plastikus, gaminių perdirbimą ir žiedinę ekonomiką.

Kai kurios ES šalys (Austrija, Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija) šiuo metu gauna nuolaidas už savo įmokas į ES biudžetą.

Kaip reformuojama ES nuosavų išteklių sistema?

Parlamentas jau seniai laikėsi nuomonės, kad ES pajamų sistema yra neskaidri, nesąžininga ir, kad norint spręsti dabartines problemas bei pasiekti reikšmingų rezultatų europiečiams, ją reikia reformuoti.

Siekdamas sumažinti priklausomybę nuo BNP ir PVM pagrįstų valstybių narių įnašų, Parlamentas ragina įvesti naujus, su ES politika ir tikslais susijusius pajamų šaltinius.


Pateikiame Europos Parlamento siūlomą naujų pajamų šaltinių įdiegimo grafiką:


  • Iki 2023 m.: nuosavi ištekliai grindžiami apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamomis (pajamos iš sistemos, ribojančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurį gali išleisti daug energijos reikalaujanti pramonė, elektros energijos gamintojai ir oro linijos).
  • Iki 2023 m.: nuosavi ištekliai grindžiami skaitmeninių paslaugų apmokestinimu (taip būtų užtikrinamas sąžiningas skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas).
  • Iki 2023 m.: nuosavi ištekliai grindžiami pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu(anglies dioksido kaina, kai tam tikros prekės importuojamos ne iš ES. Tai padėtų užtikrinti vienodas sąlygas kovojant su klimato kaita).
  • Iki 2026 m.: nuosavi ištekliai grindžiami finansinių sandorių mokesčiu (taip būtų užtikrinta, kad finansų sektorius sumokėtų jiems priklausomą mokesčių dalį).
  • Iki 2026 m.: finansinis įnašas, susijęs su įmonių sektoriumi arba nauja bendra pelno mokesčio baze.

2021 m. liepos 14 d., siekdama įgyvendinti klimatui neutralios ES iki 2050 m. tikslus, Komisija pristatė pasiūlymą dėl naujų nuosavų išteklių, paremtą iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamų prekių anglies dioksido mokesčiu.

Komisija taip pat pateikė pasiūlymą peržiūrėti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, atsižvelgiant į ES tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 55 proc. Pajamos už apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą bus naudojamos kaip ES nuosavi ištekliai.

Tikimasi, kad 2021 m. rudenį Komisija paskelbs pasiūlymą dėl ES skaitmeninio mokesčio.

Nuosavų išteklių nauda

Parlamento nuomone, šie nauji pajamų šaltiniai padengs su ekonomikos gaivinimo planu susijusias ES šalių išlaidas. Neturint naujų nuosavų išteklių, pasiskolinti pinigai turėtų būti grąžinami toliau mažinant ES programas ir (arba) didinant ES šalių BNP pagrįstas įmokas.


Parlamentas taip pat siekia, kad našta tektų ne mokesčių mokėtojams, o technologijų milžinams, mokesčių vengėjams, dideliems užsienio teršėjams ir kitiems, kurie šiuo metu nemoka savo teisingos dalies.

Siūlomi nuosavi ištekliai taip pat užtikrins, kad ES prioritetai, tokie kaip Žaliasis susitarimas bei skaitmeninė transformacija, geriau atsispindėtų jos biudžeto finansavime. Be to, jie remtų bendrąją rinką ir sumažintų priklausomybę nuo BNP pagrįstų nacionalinių įnašų.

Sprendimo priėmimas

2020 m. rugsėjo 16 d. plenarinės sesijos metu EP nariai skubos tvarka patvirtino teisėkūros nuomonę dėl nuosavų ES biudžeto išteklių. Šis balsavimas leis ES Tarybai skubiai priimti sprendimą, o tuomet bus galima pradėti jo ratifikavimo procesą visose ES šalyse. Taryba jį turi priimti vienbalsiai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

2020 m. gruodžio 16 d. EP nariai patvirtino 2021–2027 m. ES biudžetą ir susitarimą dėl naujų pajamų šaltinių įvedimo.

2021 m. kovo 25 d. EP patvirtino tris teisės aktus dėl ES nuosavų išteklių reformos, kurie paruoš dirvą naujiems pajamų šaltiniams ir sudarys sąlygas naudoti 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondą.