Teisės viršenybė: naujas mechanizmas užtikrins ES biudžeto ir vertybių apsaugą 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kai kuriose ES valstybėse tebesitęsiant teisinės valstybės principų pažeidimams ir korupcijai, EP ragina užtikrinti efektyvią ES biudžeto apsaugą.

©Helmutvogler /Adobe Stock  

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas patvirtino su ES Taryba suderintą sprendimą, pagal kurį teisės viršenybės principo nesilaikysiančios valstybės rizikuos netekti ES lėšų.

Naujasis reglamentas turi būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. visiems ES fondams, kuriuos kartu valdo Europos Komisija ir ES šalių vyriausybės.

2021 m. kovo, birželio ir liepos mėn. priimtose rezoliucijose EP nariai ragino Komisiją taikyti ES biudžeto apsaugos sąlygų taisykles jau dabar ir nelaukti, kol bus priimtos papildomos jų įgyvendinimo gairės. Jei vis dėlto tokių gairių prireiktų, jos turi būti parengtos iki šių metų birželio 1 d. ir pateiktos Europos Parlamentui vertinti. Kitu atveju Parlamentas „tai laikys neveikimu“ ir žada paduoti Europos Komisiją į teismą.

2020 m. spalio 5 d. vykusioje diskusijoje europarlamentarai pažymėjo, kad Europos vertybėms gresia pavojus, o lėšos iš ilgalaikio ES biudžeto ir atkūrimo fondo neturėtų atsidurti tų, kurie nesilaiko demokratijos ir pagrindinių teisių principo, rankose.


2020 m. spalio 7 d. priimtoje rezoliucijoje jie ragino sustiprinti teisinę valstybę visoje Europoje taikant naują, įrodymais pagrįstą mechanizmą bei nustatant veiksmingas sankcijas valstybėms narėms, kurios jį pažeistų. Jie taip pat ragina ES institucijas susitarti dėl aiškių taisyklių, susiejančių ES lėšų gavimą ir valstybės narės teisinės valstybės principų laikymąsi.

Teisės viršenybė


Teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Ji įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje. Tai reiškia, kad vyriausybės turėtų būti įpareigotos įstatymų, kurie neleistų priimti savavališkų sprendimų, o piliečiai turėtų turėti galimybę ginčyti savo veiksmus nepriklausomuose teismuose.

ES teisinės valstybės apsaugos mechanizmai


ES yra priėmusi keletą priemonių teisinei valstybei apsaugoti.


2020 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija pristatė pirmąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje apžvelgiami reikšmingi teigiami ir neigiami pokyčiai, susiję su teisinės valstybės klausimais valstybėse narėse. Nuo 2007 m. Komisija vertina Bulgarijos ir Rumunijos pažangą tam tikrose apibrėžtose srityse po jų įstojimo į ES.


Savo ruožtu Taryba vykdo kasmetinį dialogą teisinės valstybės klausimais.


Remiantis ES sutartimis, Komisija gali imtis teisinių veiksmų (pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą) prieš ES šalis, kurios neįgyvendina ES teisės. Komisija bylą gali perduoti Teisingumo Teismui, kuris tam tikrais atvejais gali skirti finansines nuobaudas.

Pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį ES Taryba gali teikti rekomendacijas arba vieningai nuspręsti dėl sankcijų valstybei narei, įskaitant narystės teisių sustabdymą.

Naujos priemonės


Spalio 5 d. vykusioje diskusijose EP nariai palankiai įvertino Komisijos pradėtą metinę teisinės valstybės taikymo ataskaitą, tačiau paragino imtis daugiau veiksmų užtikrinant jos nuostatų vykdymą.


„Vien stebėjimas nesugrąžins teisminės nepriklausomybės Lenkijoje, taip pat neišgelbės „Index media“ Vengrijoje“, – teigė EP narys Michal Šimečka („Atnaujinkime Europą“, Slovakija).


Spalio 7 d. EP nariai balsavo dėl jo parengto pranešimo, kuriame siūloma sukurti objektyvų, įrodymais pagrįstą mechanizmą, kurį būtų galima vienodai taikyti visoms ES valstybėms, kad būtų apsaugota ir sustiprinta demokratija, teisės viršenybė bei pamatinės ES vertybės.


Naujasis mechanizmas apimtų prevencines ir taisomąsias priemones – nuo konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų iki biudžeto išmokų sustabdymo. Jį sudarytų kasmet Europos Komisijos atliekamas kiekvienos šalies teisės viršenybės padėties vertinimas su konkrečiomis rekomendacijomis, panašiai, kaip dabar reguliariai vertinama valstybių ekonominė padėtis pasitelkiant „Europos semestrą“. Į jį taip pat būtų įtrauktos ir jau esamos priemonės, pavyzdžiui, procedūra pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį.

ES finansinių interesų apsauga


2018 m. Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą dėl glaudesnio ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsajos.

Pasiūlyme numatyta, kad Sąjunga gali sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.

2019 m. balandį priimtoje rezoliucijoje Parlamentas išreiškė reikalavimą, kad priimant šiuos sprendimus tiek Tarybai tiek Parlamentui tektų toks pats vaidmuo. Pasiūlymas yra susijęs su derybų dėl ilgalaikio ES biudžeto rezultatais, o Parlamentas primygtinai teigia, kad susitarimas dėl 2021–2027 m. biudžeto galimas tik tuo atveju, jei bus padaryta pakankamai pažangos įgyvendinant šiuos teisės aktus.


2020 m. liepą ES vadovai susitarė įvesti teisinės valstybės sąlygų režimą, kad būtų apsaugotas biudžetas ir priemonė „Next Generation EU“. Savo ruožtu Tarybai pirmininkaujanti Vokietijos vyriausybė pateikė kompromisinį pasiūlymą, kurį EP nariai kritikavo spalio 5 d. vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje.


„Mechanizmas, kurio niekada negalima pradėti dėl neryžtingų procesų, tarnauja tik tų, kurie nenori, kad būtų imtasi jokių priemonių, interesams“, – pažymėjo Petri Sarvamaa (Europos liaudies partija, Suomija).

Susitarimas su Taryba

Lapkričio 5 d. EP derybinikams pavyko užtikrinti, kad teisės viršenybės pažeidimais būtų laikomi ne tik tiesioginiai ES lėšų naudojimo pažeidimai, tokie kaip korupcija ar sukčiavimas, bet ir atvejai, kai nepaisoma pamatinių ES vertybių – laisvės, demokratijos, lygybės, žmogaus ar mažumų teisių. Lėšų skyrimą bus galima stabdyti ne tik jau pripažinus pažeidimo faktą, bet ir kilus didelei rizikai, kad iš jų bus finansuojama ES vertybėms prieštaraujanti veikla.

Kad dėl valstybės veiksmų nenukentėtų galutiniai ES paramos gavėjai – studentai, ūkininkai ar nevyriausybinės organizacijos, numatyta, kad jie turės galimybę užpildyti paraišką internetu ir taip gauti numatytas lėšas. Komisija taip pat turės galimybę atlikti finansinę korekciją ir sumažinti kitą paramos dalį teisės viršenybės neužtikrinančiai ES valstybei.

„Mums buvo ypač svarbu, kad galutiniai ES paramos gavėjai nebūtų nubausti už savo šalies vyriausybės klaidas ir toliau gautų suplanuotą paramą. Džiaugiamės, kad pavyko susitarti dėl stiprios sistemos, kuri užtikrins jų apsaugą“, – teigė EP pranešėja Eider Gardiazabal Rubial (Socialistai ir demokratai, Ispanija).