Kaip veiks ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė? 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

672,5 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinė priemonių plano „Kitos kartos ES“ dalis, skirta ES valstybių kovai su pandemijos padariniais.

©Justocker /Adobe Stock  

Vasario 9 d. Europos Parlamentas patvirtino 672,5 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, skirtą padėti ES šalims kovoti su pandemijos padariniais. Jos lėšomis bus remiamos viešosios investicijos ir reformos valstybėse narėse, padedama joms šalinti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat spręsti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos keliamus uždavinius. Preliminarus susitarimas dėl šio paramos paketo tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo pasiektas 2020 m. gruodį.

Dotacijos ir paskolos


ES parama dotacijų ir paskolų pavidalu bus teikiama remiantis ES šalių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kuriuose turi būti numatytos konkrečios priemonės žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti, ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, taip pat švietimui puoselėti. Dotacijos sieks 312,5 mlrd. eurų 2018 m. kainomis (faktinė suma bus pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją).


Iki 2022 m. dotacijų paskirstymas tarp šalių bus grindžiamas keliais kriterijais, įskaitant gyventojų skaičių, atvirkštinį BVP vienam gyventojui ir vidutinį nedarbo lygį per pastaruosius 5 metus (2015–2019 m.). Vėliau vietoj nedarbo lygio bus atsižvelgiama į ekonomikos rezultatus 2020 ir 2021 m. Komisija privalo skirti visą pagalbos sumą ES šalims iki 2023 m. pabaigos, o pinigai turės būti sumokėti iki 2026 m. pabaigos.


Valstybių narių prašymu paskolos iki 360 mlrd. eurų bus teikiamos iki 2023 m. pabaigos 2018 m. kainomis. Maksimali kiekvienai valstybei narei teikiamos paskolos suma neviršys 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.

Kur bus investuojami pinigai?


Derybose su Taryba EP nariai reikalavo, kad šalys pinigus naudotų laikydamosi ES prioritetų. „ES ekonomikos gaivinimo pinigai bus skirti ES prioritetams. ES atsigavimas nebus pinigų mašina nacionalinei politikai ir vidaus darbotvarkėms“, – teigė vienas iš EP pranešimą šia tema parengęs Dragoş Pîslaru (Atnaujinkime Europą, Rumunija).


Kita EP pranešėja Eider Gardiazabal (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pabrėžė, kad nors fondai turėtų sušvelninti tiesioginį socialinį krizės poveikį, jie taip pat turėtų remti ilgalaikius ES tikslus, tokius perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas. „Turime nepamiršti, kad tai yra svarbiausia investicijų programa ateinančiais metais, ir mes turime šia galimybe pasinaudoti“, – teigė ji.


Nacionaliniuose planuose mažiausiai 37 proc. biudžeto turėtų būti skirta kovai su klimato kaita ir biologinei įvairovei, o dar 20 proc. skaitmeninei pertvarkai. Bus draudžiama finansuoti priemones, kurios daro didelę žalą aplinkai.

Kaip tai veiks?


Norėdamos gauti paramą, valstybės narės turės parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus, kuriuose būtų siūlomos reformos bei viešieji investiciniai projektai, kuriuos būtų galima įgyvendinti iki 2026 m. Šie planai bus integruoti į Europos semestro ekonomikos koordinavimo ciklą ir turėtų būti pateikti iki balandžio 30 d.


Komisija įvertins planus ir pateiks Tarybai pasiūlymą dėl dotacijų ir paskolų kiekvienai šaliai sumos ir siektinų tikslų bei gairių. Taryba šiuos planus turės patvirtinti.


Parama taip pat gali būti teikiama nacionalinėms priemonėms, kurių buvo imtasi kovojant su COVID-19 nuo 2020 m. vasario mėnesio.


Mokėjimai bus atliekami, kai valstybės narės pasieks nustatytus etapus ir tikslus. Šalys gali prašyti iki 13 proc. išankstinio finansavimo savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti, kurį gaus, kai Taryba patvirtins jų planą. Valstybės narės turės du kartus per metus pranešti apie pažangą, padarytą įgyvendinant Europos semestro programą.

Demokratinis teisėtumas


Derybose su Taryba Parlamentas siekė daugiau skaidrumo. Susitarime numatyta, kad Komisija visą informaciją apie nacionalinius planus ir savo pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų vienu metu išsiųs Parlamentui ir Tarybai.


Kas du mėnesius EP komitetai gali pakviesti Komisiją aptarti ES atsigavimo būklę ir valstybių narių pažangą siekiant savo tikslų.


Komisija taip pat privalo parengti metines priemonės įgyvendinimo ir kitas vertinimo ataskaitas.


EP pranešėjas Siegfried Mureşan (Europos liaudies partija, Rumunija) palankiai įvertino Parlamento dalyvavimą visuose proceso etapuose. „Tai gera žinia...<...> Atkūrimo ir atsparumo priemonė turės visišką demokratinį teisėtumą“, – teigė jis.