Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma trumpai
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena pagrindinių priemonių, skirtų mažinti pramonės išmetamo CO2 kiekį. Sužinokite, kaip ji veikia ir kodėl ją reikia reformuoti.
Nors ES yra atsakinga už vieną iš didžiausių į atmosferą išmetamų CO2 rodiklių, ji taip pat yra išsikėlusi ambicingiausius tikslus.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema
2005 m. įsteigta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri taip pat yra ir 55 % priemonių rinkinio dalis, įpareigoja daugiau nei 10 tūkst. jėgainių ir gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai. Šiuos leidimus bendrovės turi pirkti aukcionuose, tačiau nemažai jų taip pat paskirstoma nemokamai, ypač tiems sektoriams, kuriuose egzistuoja rizika, jog bendrovės gali perkelti gamybą į kitus regionus, taikančius švelnesnius taršos apribojimus.
Aukcionuose parduodamų leidimų skaičius kasmet po truputį mažinamas. Taip pat mažinama dalis nemokamai paskirstomų leidimų, išskyrus kritinius sektorius. Taip siekiama sukurti finansines paskatas pagal principą „mažiau terši, mažiau moki“.
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma
Siekiant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą suderinti su didesniais ES žaliojo kurso išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais, 2022 m. gruodį ES sutarė dėl atnaujinimų – iki 2030 m. sumažinti šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį 62 proc.
Anglies dioksido mokestis
Po 2008 m. ekonominės krizės apyvartiniai taršos leidimai buvo labai pigūs, nes jų paklausa sumažėjo, o pasiūla išliko pastovi.
Didelis perteklius ir žemos kainos atgrasė įmones nuo investicijų į ekologiškas technologijas, taip apsunkinant kovą su klimato kaita.
Siekiant geriau suderinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlą ir paklausą, 2015 m. buvo sukurtas rinkos stabilumo rezervas.
2023 m. kovo mėn. šis rezervas buvo pratęstas iki 2030 m., siekiant apsaugoti ES nuo CO2 kainų kritimo dėl išorinių veiksmų, tokių kaip COVID-19. Mažesnės CO2 kainos reikštų, kad pramonė turėtų mažiau paskatų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Parlamento tikslai
EP nariai norėjo padidinti Komisijos pasiūlymo užmojį toliau mažinant iki 2030 m. skiriamų metinių leidimų skaičių. Po Parlamento ir ES vyriausybių susitarimo įvyko šie tikslų pokyčiai:
- toliau iki 2030 m. mažinti turimų metinių leidimų skaičių, siekiant iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 62 proc., t.y. 1 procentiniu punktu daugiau nei Komisijos pasiūlyme (61 proc.);
- skirti didesnį finansavimą inovatyvioms technologijoms ir energetikos sistemos modernizavimui per Inovacijų ir Modernizavimo fondus. Dalis pajamų iš naujos prekybos sistemos bus skirta Socialinio klimato fondui, kurio tikslas – remti energetinio nepritekliaus paveiktus namų ūkius ir verslą;
- iki 2034 m. laipsniškai panaikinti nemokamus apyvartinius taršos leidimus pramonės įmonėms, o ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas bus įdiegtas ir visiškai pradės veikti iki tų pačių metų. Mechanizmas leistų taikyti anglies dioksido mokestį importuojamoms prekėms iš mažiau ambicingų šalių ir neleistų įmonėms perkelti gamybos į šalis, kuriose taikomos ne tokios griežtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų taisyklės;
- išplėsti sistemą įtraukiant jūrų transportą, kaip kelis kartus prašė Parlamentas;
- nuo 2024 m. įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginių išmetamus teršalus;
- nuo 2027 m. sukurti atskirą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (ETS II) komerciniams pastatams ir kelių transportui. Privatus transportas ir gyvenamieji pastatai būtų įtraukti tik nuo 2029 m., todėl tam reikės naujo Komisijos pasiūlymo.
Visos pajamos iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos turėtų būti naudojamos tik su klimatu susijusiai veiklai.
Tolesni veiksmai
2022 m. gruodžio mėn. EP nariams ir ES vyriausybėms pasiekus susitarimą dėl ambicingesnės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATS), Parlamentas turėtų balsuoti dėl peržiūrėtos sistemos balandžio mėn. plenarinėje sesijoje.
ES pastangos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą:
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas: 2030 m. tikslai
- Klimato kaita: miškai – į pagalbą šalinant anglies dvideginį iš atmosferos
- Nauji automobilių ir vanų taršos reikalavimai: klausimai ir atsakymai
-
Lėktuvų ir laivų išmetamų teršalų mažinimas: ES veiksmai
Peržiūrėkite inforgrafiką apie ES pažangą siekiant klimato kaitos tikslų.