CO2 išlakų mažinimas: ES tikslai ir veiksmai 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Iš kaminų rūkstantys dūmai © AP Images / ES–EP 

Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga įgyvendina ambicingus šiltnamio dujų mažinimo tikslus įvairiuose ūkio sektoriuose.

Siekiant sušvelninti pavojingą klimato kaitą 2014 m. spalį ES vadovai susitarė dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. Pagrindinis jos tikslas – iki 2030 m. ES viduje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 m. Siekti šio tikslo Europos Sąjunga taip pat įsipareigojo Paryžiaus klimato susitarimu.

2018 m. lapkritį Europos Komisija pristatė ilgalaikę strategiją, kaip Europa Sąjunga iki 2050 m. galėtų tapti pirmąja pasaulyje ekonomika, neutralizuojančia savo poveikį klimatui. Tikimasi, kad ES šalių lyderiai ją patvirtins aukščiausio lygio susitikime šių metų gegužę. Savo ruožtu 2019 m. kovo 14 dieną europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria ES valstybių vadovai raginami nustatyti ambicingesnį ŠESD išlakų mažinimo tikslą 2030-iesiems, o kovai su klimato kaita skirti ne mažiau kaip 35 proc. naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ lėšų 2021–2027 m.

Sužinokite daugiau apie ES pažangą siekiant klimato kaitos tikslų pasitelkę infografiką.

Vienas iš instrumentų mažinti CO2 išlakas pramonėje – 2005 m. įsteigta ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema. Ji įpareigoja daugiau nei 11 tūkst. jėgainių ir gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai.

Šiuos leidimus bendrovės turi pirkti aukcionuose, tačiau nemažai jų taip pat paskirstoma nemokamai, ypač tiems sektoriams, kuriuose egzistuoja rizika, jog bendrovės gali perkelti gamybą į kitus regionus, taikančius švelnesnius taršos apribojimus. 2018 m. vasario mėn. europarlamentarai pritarė šios sistemos reformai.

CO2 taršos mažinimas kituose sektoriuose

Taip pat siekiama, kad šiltnamio dujų kiekis mažėtų ir į ATL sistemą nepatenkančiuose sektoriuose – transporto, žemės ūkio, statybų ir atliekų tvarkymo. Jie atsakingi už maždaug 60 proc. Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Iki 2030 m. šiuose sektoriuose išskiriamų šiltnamio dujų kiekis turėtų sumažėtų bent 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. 2018 m. balandį europarlamentarai balsuos dėl pastangų pasidalijimo reglamento atnaujinimo, kuriuo bus nustatyta, kiek mažiausiai valstybės narės turės prisidėti prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo nuo 2021 m. iki 2030 m.

Miškai

Be to, europarlamentarai siekia, kad dėl miškų kirtimo atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą. Miškai labai svarbūs kovoje su klimato kaita – jie absorbuoja apie 11 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio kasmet.

Automobilių tarša

Lengvieji automobiliai ir vanai atsakingi už 15 proc. ES generuojamų CO2 emisijų. Europos Parlamentas pritarė siūlymams, kad nuo 2030 m. lengvieji automobiliai vidutiniškai išskirtų 37,5 proc. mažiau CO2 nei 2021 m. Savo ruožtu naujų vanų CO2 tarša turės sumažėti bent 31 proc. Europarlamentarai taip pat ragina skatinti perėjimą prie elektromobilių ir hibridinių automobilių.

Tuo tarpu 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamentas pritarė reglamentui dėl griežtesnių CO2 išskyrimo reikalavimų sunkvežimiams. Nuo 2030 m. naujų sunkvežimių vidutinis išskiriamas CO2 kiekis turės būti bent 30 proc. mažesnis nei 2019 m., o nuo 2025 m. – bent 15 proc.

Sužinokite daugiau faktų ir skaičių apie automobilių CO2 taršą (infografikas)