Europos Sąjungos atsakas į klimato kaitą 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kova su klimato kaita yra vienas pagrindinių Europos Parlamento prioritetų. Žemiau – daugiau apie tai, kas nuveikta.

Tirpstantys ašigalių ledynai – vienas iš klimato kaitos padarinių. Ezra Comeau–Jeffrey nuotrauka Unsplash  

Klimato atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių Celsijaus

Nuo pramonės revoliucijos vidutinė pasaulinė temperatūra reikšmingai pakilo, o paskutinis dešimtmetis (2009–2018 m.) buvo šilčiausias per visą šį laikotarpį. Europos palydovinės stebėsenos programos „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos duomenimis, 2019-ieji buvo vieni šilčiausių metų Europoje.

Dauguma tyrimų rodo, kad tai lėmė dėl žmogaus veiklos padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,91–0,96 laipsnio didesnė nei XIX a. pabaigoje. 

Mokslininkų teigimu, temperatūros padidėjimas 2 ar daugiau laipsniais, palyginti su ikipramoninės epochos temperatūra, turėtų pavojingų ir netgi katastrofiškų padarinių Žemės klimatui ir aplinkai.

Štai kodėl tarptautinė bendruomenė sutarė, jog pasaulinis atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių.


Kodėl ES atsakas svarbus?


Europos Sąjunga yra trečia pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį po Kinijos ir JAV. Energijos gamybos ir naudojimo srityje išmetama 80,7 proc. ŠESD kiekio – trečdalis šio kiekio išskiriamas transporto sektoriuje.

Klimato kaitos poveikį jaučia visos ES valstybės, nors ir nevienodai. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione vis dažnesnės karščio bangos ir sausros, tuo tarpu žemyniniame regione didėja potvynių ir miško gaisrų rizika. Todėl ES deda bendras pastangas siekdama mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį.

2009 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 20 procentų, palyginti su 1990 m., sumažinti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį.

2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamentas patvirtino naująjį klimato teisės aktą, kuriuo įteisino Europos žaliojo kurso politinius įsipareigojimus. ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad būtų išmetama į aplinką ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama. ES taip pat sieks, kad po 2050 m. ES pašalintų iš aplinkos daugiau ŠESD negu jų išmeta.


Klimato kaita Europoje: faktai ir skaičiai

ES ir tarptautinė klimato politika


Europos Sąjunga yra viena pagrindinių veikėjų Jungtinių Tautų derybose dėl klimato kaitos švelninimo. 2015 m. ji ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama, kad pasaulinis klimato atšilimas nesiektų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. Tų pačių metų gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.

Prieš 2021 m. lapkričio mėnesį Glazge suplanuotą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją, ES patvirtins savo įsipareigojimą kovoti su klimato kaita.

Europos žaliasis kursas


2020 m. sausį, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Europos žaliojo kurso pristatymo, Europos Komisija pristatė teisėkūros pasiūlymą dėl jo finansavimo, o kovą Europos klimato teisės aktą, kuriuo siekiama teisiškai įtvirtinti Europos žaliojo kurso dokumente nustatytą tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui.

Daugiau apie žaliąjį susitarimą skaitykite straipnyje „Žaliasis susitarimas: klimatui neutrali ir tvari ES“.

Šiltnamio dujų kiekio mažinimas


Siekdama šio tikslo bendrija reformavo prekybos taršos leidimais sistemą ir įpareigojo ES šalis mažinti dujų išmetimą sektoriuose, kurie nepriklauso šiai sistemai, tokiuose kaip žemės ūkis, transportas ir pastatai.

2020 m. rugsėjį EP nariai balsavo už tai, kad nuo 2022 m. jūrų transportas būtų įtrauktas į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir kad būtų nustatyti privalomi reikalavimai laivybos bendrovėms, siekiant bent 40 proc. sumažinti jų išmetamų dujų kiekį. 2021 m. balandžio mėn. EP ragino padaryti jūrų transportą veiksmingu, sąžiningu ir švariu bei įspėjo apie anglies dioksido nutekėjimo žalą.

Europarlamentarai taip pat pritarė planams iki 2030 m. atitinkamai 37,5 proc., 31 proc. ir 30 proc. sumažinti automobilių, vanų ir sunkvežimių išmetamo CO2 kiekį.

ES taip pat siekia, kad dėl miškų kirtimo atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą.

Tikimasi, kad šiais metais Komisija pateiks pasiūlymą dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo, pagal kurį būtų taikomas anglies dioksido mokestis tam tikrų prekių importui iš tam tikrų trečiųjų šalių. Šio mechanizmo pagalba būtų siekiama išvengti anglies dioksido nutekėjimo.

CO2 išlakų mažinimas: ES tikslai ir veiksmai

Švaresnės energijos link


2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė vandenilio strategiją, skirtą paspartinti švaraus vandenilio plėtrą ir užtikrinti jo, kaip klimatui neutralios energetikos sistemos iki 2050 m. kertinio elemento, vaidmenį. Gegužės mėn. priimtame pranešime EP nariai teigė, kad tik ekologiškas vandenilis, išgautas iš atsinaujinančių šaltinių, gali prisidėti prie ilgalaikių klimatui neutralios ES tikslų.

Vandenilio nauda ir iššūkiai

Klimato tikslų įtraukimas į susijusias ES politikos sritis


Tikimasi, kad Komisija pateiks Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas bent 55 proc. Jis apims politikos sritis, susijusias su atsinaujinančiais energijos ištekliais, energiniu naudingumu, apyvartinių taršos leidimų prekyba ir automobilių išmetamosiomis dujomis.

Švari energija: ES didina atsinaujinančių išteklių naudojimą ir energetinį efektyvumą