Trilijono vertės klimato politikos finansavimo planas Europai 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Sužinokite daugiau apie tai, kaip ES planuoja finansuoti kovą su klimato kaita ir finansiškai padėti nuo iškastinio kuro priklausomiems regionams pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

Saulės baterijos - © Shutterstock.com / Franco Lucato  

Praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Europos žaliojo kurso pristatymo Europos Komisija pristatė teisėkūros pasiūlymą dėl jo finansavimo. Europos žaliojo kurso investicijų planas skirtas bent 1 000 milijardų eurų tvarių viešųjų ir privačių investicijų sutelkimui per ateinantį dešimtmetį. Apie tai sausio 14 dieną diskutavo europarlamentarai.

Kodėl tai svarbu?


Europos Sąjungos perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m. pareikalaus milžiniškų investicijų į švarios energijos technologijas. Europos Komisijos skaičiavimais, vien įgyvendinti tarpinį tikslą – iki 2030 m. bent 40 proc. (palyginti su 1990 m.) sumažinti klimato šiltėjimą skatinančių dujų kiekį – kasmet pareikalaus 260 mlrd. eurų papildomų investicijų.

Sužinokite daugiau apie ES atsaką į klimato kaitą.

Iš kur ateis pinigai?


Apie pusę sumos planuojama gauti iš ES biudžeto – žemės ūkio fondų, regioninės plėtros ir sanglaudos fondų, programų „Europos horizontas“ ir „LIFE“.

Šią sumą turėtų papildyti 114 mlrd. eurų kofinansavimo lėšų iš valstybių narių. Apie 300 mlrd. eurų privačių ir viešųjų investicijų tikimasi pritraukti per programą „InvestEU“ bei panaudojant lėšas, gautas iš ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais. Likusius 100 mlrd. eurų planuojama sutelkti per naująjį Teisingos pertvarkos mechanizmą, kurio sugeneruotomis lėšomis būtų finansiškai remiami labiausiai perėjimo prie žaliosios ekonomikos paveikti regionai, pavyzdžiui, labai priklausantys nuo iškastinio kuro.

Teisingos pertvarkos mechanizmas


Jį sudarys trys finansavimo šaltiniai: Teisingos pertvarkos fondas, kuriam bus skirta 7,5 mlrd. eurų naujų ES lėšų, specialus programos „InvestEU“ finansavimo kanalas ir Europos investicijų banko paskolos su ES biudžeto garantija. Visos šios priemonės turėtų padėti sutelkti 100 mlrd. privačių ir viešųjų investicijų, kurių lėšos galėtų būti naudojamos, pavyzdžiui, darbuotojų perkvalifikavimui, naujas darbo vietas kuriančio verslo paramai, švarios energetikos plėtrai ar būstų apšiltinimui.

Ypač didelį dėmesį planuojama skirti regionams, priklausomiems nuo iškastinio kuro, tokio kaip anglis, kuri vis dar naudojama kaip žaliava ES elektros energijos gamybai. ES anglies kasyklose arba anglimis kūrenamose elektrinėse daugiau nei 100-te Europos regionų – nuo Lenkijos iki Ispanijos – dirba 238 tūkst. žmonių. 2015 metais 12-oje valstybių narių veikė 128 anglies kasyklos, o 21 valstybėje dirbo 207 anglimi kūrenamos jėgainės.

„Tai žinutė angliakasiams Astūrijoje, Vakarų Makedonijoje ar Silezijoje, durpių gavybos ūkiams Airijoje, naftingų skalūnų sektoriaus darbuotojams Baltijos regione bei daugeliui kitų. Mes žinome, kad jūsų kelias klimato neutralumo link yra statesnis, taip pat žinome, kad kitokios – švaresnės – ateities perspektyva, apskritai paėmus, yra sveikintina, tačiau kelias jos link šiandien atrodo bauginantis. Šis 100 mlrd. vertės Teisingos pertvarkos mechanizmas yra ES pasižadėjimas padėti jums šioje transformacijoje“, – pristatydamas Europos Komisijos pasiūlymą antradienį Parlamente kalbėjo už Europos žaliąjį kursą atsakingas EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

2020 m. gegužę Europos Komisija, siekdama pašalinti COVID-19 pandemijos padarytą žalą ir investuoti į ekologišką, skaitmeninę, socialinę ir atsparesnę ES, pristatė 750 mlrd. eurų vertės „Next Generation EU“ atkūrimo planą, kuriame pasiūlė sustiprinti Teisingos pertvarkos fondą, skiriant jam iki 40 mlrd. eurų. Iš jų 10 mlrd. eurų turėtų būti skirti iš biudžeto asignavimų, o likusios lėšos 2021–2024 m. laikotarpiu bus finansuojamos išorės asignuotosiomis pajamomis iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės. Fondas teiks dotacijas socialinei paramai, ekonomikos atgaivinimo ir žemės atkūrimo projektams.

2021 m. gegužės mėnesį EP nariai patvirtino Teisingos pertvarkos mechanizmą, kurio biudžetas yra 17,5 mlrd. eurų: 7,5 mlrd. eurų bus skirti iš 2021–2027 metų biudžeto, o 10 mlrd. eurų – iš ES ekonomikos gaivinimo plano.

Tam, kad būtų užtikrintas vieningas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, daugiausiai dėmesio bus skiriama mažiau išsivysčiusiems regionams, nuošalioms vietovėms ir saloms.

Sužinokite daugiau apie Teisingos pertvarkos fondą.

Speciali sistema pagal programą „InvestEU“


Antrasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis yra speciali sistema pagal programą „InvestEU“, pagal kurią bus sutelkta 45 mlrd. eurų investicijų.

2020 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė padidinti „InvestEU“ biudžetą ir padvigubinti tvariai infrastruktūrai skirtas lėšas iki 20 milijardų eurų. Parlamentas programą patvirtino 2021 m. kovo mėnesį.

Tikimasi, kad ES biudžete atidėjus 26 mlrd. eurų garantiją, „InvestEU“ 2021–2027 m. padės sutelkti 400 mlrd. eurų investicijoms visoje ES.

Sužinokite daugiau apie tai, kaip „InvestEU“ programa paaskatins investicijas į klimato kaitos stabdymą.

Viešojo sektoriaus paskolų priemonė

Trečiasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis yra Europos investicijų banko paskolų priemonė.

Ši paskolų viešajam sektoriui priemonė, kuriai iš ES biudžeto skirta 1,5 mlrd. EUR, sudarys sąlygas EIB paskolinti 10 mlrd. EUR, o tai savo ruožtu turėtų sutelkti 25–30 mlrd. EUR viešųjų investicijų, kuriomis būtų remiami teisingos pertvarkos tikslai 2021–2027 m.

Tokiu būdu bus remiamos investicijos tokiose srityse kaip energetikos ir transporto infrastruktūra, centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, energijos vartojimo efektyvumo priemonės, įskaitant pastatų renovaciją, taip pat socialinė infrastruktūra.

2021 m. birželį EP nariai patvirtino balandžio mėnesį Parlamento ir Tarybos derybininkų pasiektą susitarimą bei užtikrino:

- padidintas finansavimą ir paramą rengiant investicinį projektą;

- nuostatas, užtikrinančias, kad paramos gavėjai gerbtų pagrindines ES vertybes, aplinkos apsaugą ir lyčių lygybę;

- daugiau dėmesio skirti mažiau išsivysčiusiems regionams;

- pirmenybę teikti paramos gavėjų projektams, turintiems dekarbonizavimo planus arba tiesiogiai prisidedantiems prie Sąjungos klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimo.

2020 m. lapkričio mėnesio balsavime dėl Europos žaliojo kurso investicijų plano ir Europos žaliojo kurso, EP nariai išreiškė susirūpinimą, kad COVID-19 pandemija gali neigiamai paveikti ekologiškų investicijų sutelkimą. Jie taip pat pabrėžė, kad žaliasis perėjimas turėtų atsižvelgti į ekonominės ir socialinės aplinkos tvarumą, tuo pačiu metu mažindamas skirtumus tarp šalių narių.