Tvari miškininkystė: EP ragina kovoti su miškų naikinimu

Miškai vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir padeda apsaugoti biologinę įvairovę, tad EP ragina ES neprisidėti prie pasaulio miškų naikinimo ir remti tvarią miškininkystę.

Europos kovai su klimato kaita reikia sveikų miškų

Rugsėjį EP nariai išsakė savo poziciją dėl Europos Komisijos pasiūlytų teisės aktų, kuriais siekiama stabdyti ES miškų nykimą pašalinat iš ES tiekimo grandinės produktus, kurie prisideda prie miškų nykimo. Europarlamentarai taip pat nori ambicingesnių teisės aktų, kurie padėtų kitų šalių vietiniams gyventojams ir smulkiesiems ūkininkams prisitaikyti prie naujų ES standartų.

EP sureagavo ir į 2021 m. pradžioje Europos Komisijos pasiūlytą atnaujintą ES miškų strategiją, suderintą su Europos žaliuoju kursu, „Nuo ūkio iki stalo“ bei biologinės įvairovės strategijomis.

Parlamento pranešime pabrėžiama ES miškų įvairovė ir būtinybė užtikrinti tvarią jų priežiūrą glaudžiai bendradarbiaujant su miškų savininkais. Miškai ne tik padeda sušvelninti klimato kaitą, bet ir atlieka ekonominę bei socialinę funkciją.

Miškų svarba

Miškai atlieka svarbias ekosistemų funkcijas – padeda stabdyti dirvos eroziją, yra vandens ciklo dalis, reguliuoja vietos klimatą ir saugo biologinę įvairovę. ES miškai ir miškingos vietovės užima apie 43 proc. Sąjungos teritorijos. Jie taip pat absorbuoja anglies dvideginį, todėl yra labai svarbūs kovoje su pasauline klimato kaita.


Iš viso kasmet ES miškai absorbuoja 8,9 proc. ES išmetamo CO2 kiekio, tad jie yra labai svarbūs siekiant neutralizuoti anglies dioksido poveikį.

Miškai visame pasaulyje yra kertami nerimą keliančiu greičiu. Tai reiškia, kad į aplinką išsiskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir nyksta biologinė įvairovė. Manoma, kad nuo 1960-ųjų buvo sunaikinta daugiau nei pusė tropinių miškų visame pasaulyje.


Yra matomas akivaizdus ryšys tarp miškų kirtimo ir tarptautinės paklausos produktų, kurių kasyba ir gamyba tiesiogiai prisideda prie visuotinio miškų kirtimo ir alinimo. Reikėtų pažymėti, kad Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių tokių prekių importuotojų, todėl gali gana veiksmingai naudoti savo prekybos politiką miškų kirtimo klausimui spręsti.


Nepaisant galiojančių ES teisės aktų dėl Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos (FLEGT) neteisėta medienos ruoša vis dar yra pagrindinė miškų kirtimo priežastis ne tik ES, bet ir visame pasaulyje.


Esamų miškų apsauga ir tvarus miškų ploto didinimas gali padėti užtikrinti pragyvenimo šaltinius, didinti vietos bendruomenių pajamas ir sudaryti sąlygas plėtoti tvarią bioekonomiką. Miškai – perspektyvus žaliosios ekonomikos sektorius, kuriame visame pasaulyje galima sukurti 10–16 mln. tvarių deramo darbo vietų.


Palydovų naudojimas galėtų padėti iš anksto įspėti apie artėjančias stichines nelaimes, tokias kaip sausra ir gaisrai, taip pat sumažinti jų riziką ir pagerinti miškų apsaugą.

Sužinokite daugiau apie miškų naikinimo priežastis ir kaip ES jas sprendžia.

Tvari miškininkystė: Europos Parlamento pasiūlymai

Daugiau kaip 60 proc. produktyvių miškų ES ir daugiau kaip 20 proc. pasaulio miškų yra sertifikuoti pagal savanoriškai taikomus tvarios miškotvarkos standartus. Šiame sektoriuje ES tiesiogiai dirba ne mažiau kaip 500 tūkst., o netiesiogiai – 2,6 mln. žmonių.

Spalio 8 d. EP nariai balsavo dėl rezoliucijos, kurioje ragina ES miškų strategiją suderinti su Europos žaliuoju kursu siekiant prisitaikyti prie kintančio klimato, taip pat skatinti aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį miškų tvarumą. Parlamentas ragina veiksmingai mažinti klimato kaitos poveikį miškams, taip pat skirti deramą finansavimą šios srities moksliniams tyrimams ir naujovėms.

EP nariai  ragina Europos Komisiją imtis veiksmų skatinant tvarų miškų valdymą ES, geriau apsaugoti miškus visame pasaulyje ir pasiūlyti teisės aktus, kurie draustų į Europos rinką patekti produktams, kurių gamyba prisideda prie miškų naikinimo.


Parlamentas pripažįsta, kad tvarus miškų valdymas gali netik padėti sušvelninti klimato pokyčius tačiau ir palaikyti svarbų ekonomikos sektorių, tad ragina tvariai miškininkystei ES skirti daugiau lėšų pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonę.

EP nariai taip pat siūlo stiprinti kovą su nelegaliu miško kirtimu ir ir pašalinti iš ES tiekimo grandinių prekes, kurios yra sodinamos arba gaminamos buvusiuose miško plotuose.


Jie taip pat ragina Komisiją sukurti Europos miškų tyrimų ir išsaugojimo sistemą, pagrįstą stebėsenos sistema, kurioje naudojama pasaulinė palydovinės navigacijos sistema (GALILEO ir „Copernicus“) bei skirti deramą finansavimą šios srities moksliniams tyrimams ir naujovėms.


EP ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti privalomus miškų ekosistemų, ypač neliestų miškų, apsaugos ir atkūrimo tikslinius rodiklius.


Šis straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas 2020 metais. Jis buvo atnaujintas, kad atspindėtų naujausias ES kovos su miškų naikinimu pastangas.