Skaitmeninė transformacija: ES strategija
Sužinokite, kaip ES padeda formuoti skaitmeninę transformaciją Europoje, kad tai būtų naudinga piliečiams, įmonėms ir aplinkai.
Dirbtinis intelektas ir superkompiuteriai netrukus pakeis įvairiausias mūsų gyvenimo sritis, nuo transporto iki sveikatos priežiūros. Europarlamentarai siekia, kad naujoji „Skaitmeninės Europos“ programa padėtų ES išlikti naujųjų technologijų lydere ir iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslus.
Kas yra skaitmeninė transformacija?
Skaitmeninė transformacija – tai skaitmeninių technologijų integravimas į įmonių ir viešųjų paslaugų veiklą bei technologijų įtaka visuomenei. Skaitmeninės platformos, daiktų internetas, debesija, blokų grandinė ir dirbtinis intelektas yra tarp technologijų, turinčių įtakos sektoriams nuo transporto iki energetikos, žemės ūkio, maisto, telekomunikacijų, finansinių paslaugų, gamybos ir sveikatos priežiūros. Technologijos galėtų padėti optimizuoti gamybą, sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir atliekas, sustiprinti įmonių konkurencinius pranašumus ir pasiūlyti vartotojams naujų paslaugų bei produktų.
Ką ES daro siekdama formuoti skaitmeninę transformaciją?
Skaitmeninimo skatinimas visuomenei atneša daug naudos. ES nori sustiprinti savo skaitmeninę nepriklausomybę ir nustatyti standartus, o ne vadovautis kitų nustatytais standartais, siekiant pritaikyti Europą skaitmeniniam amžiui.
Siekdama vadovauti ES skaitmeninei transformacijai, Europos Komisija pristatė Europos skaitmeninio dešimtmečio politikos programą, kurioje numatyti konkretūs tikslai ir uždaviniai 2030 m. tokiose srityse kaip įgūdžiai, saugi ir tvari skaitmeninė infrastruktūra, skaitmeninė verslo transformacija ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas.
2021 m. gegužės mėnesį EP nariai patvirtino pranešimą apie Europos skaitmeninės ateities formavimą, kuriame ragina Komisiją toliau spręsti skaitmeninės transformacijos keliamas problemas, geriau išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamas galimybes, pagerinti dirbtinio intelekto naudojimą ir skatinti skaitmenines inovacijas ir įgūdžius.
Saugus internetas ir platformų ekonomika
Internetinės platformos yra svarbi ekonomikos ir žmonių gyvenimo dalis. Tačiau neretai jos kelia ir didelių iššūkių. ES priėmė Skaitmeninių paslaugų ir Skaitmeninių rinkų aktus, kuriais siekiama skatinti konkurencingumą, naujoves ir augimą, tačiau kartu stiprinti saugumą internete, kovoti su neteisėtu turiniu ir užtikrinti žodžio laisvės, spaudos laisvės ir demokratijos apsaugą.
Kibernetinis saugumas
Nuo kibernetinių atakų ligoninėse iki bandymo paveikti energijos šaltinius ir vandens tiekimą – kibernetinė grėsmė kyla pagrindinėms ir būtinosioms paslaugoms. Siekdamas geriau apsaugoti europiečius ir įmones nuo kibernetinių grėsmių, 2022 m. lapkritį Parlamentas priėmė naujas taisykles, stiprinančias ES kibernetinį saugumą pagrindiniuose sektoriuose.
2021 m. Parlamentas pritarė naujo Europos kibernetinio saugumo centro steigimui. Taisyklės, užkertančios kelią teroristinio turinio sklaidai internete, buvo priimtos 2021 m. ir galioja nuo 2022 m. birželio mėn.
Skaitykite daugiau apie tai, kodėl kibernetinis saugumas yra svarbus ir kokios yra pagrindinės kibernetinio saugumo grėsmės.
Skaitmeniniai įgūdžiai ir švietimas
COVID-19 pandemija parodė, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra svarbūs tiek darbe tiek žmonių santykiuose, tačiau taip pat atskleidė skaitmeninės atskirties apimtis ir poreikį stiprinti skaitmeninį švietimą. Parlamentas ragina, kad Europos įgūdžių darbotvarkė suteiktų piliečiams ir įmonėms galimybę maksimaliai išnaudoti technologinę pažangą.
Dirbtinis intelektas ir duomenų strategija
Dirbtinis intelektas galėtų būti naudingas žmonėms, užtikrintų geresnę sveikatos priežiūrą, saugesnius automobilius ir pritaikytas paslaugas. Jis gali pagerinti gamybos procesus ir suteikti konkurencinį pranašumą Europos verslui, taip pat sektoriuose, kuriuose ES įmonės jau turi tvirtas pozicijas, tokiuose kaip žiedinė ekonomika, žemės ūkis, turizmas ir pan.
Siekdami įsitikinti, kad Europa išnaudoja visas dirbtinio intelekto galimybes, europarlamentarai ragina parengti į žmogų orientuotus dirbtinio intelekto įstatymus. Būsimi teisės aktai turėtų užtikrinti dirbtinio intelekto saugą, skaidrumą ir atskaitomybę, apsaugoti jo naudotojus nuo šališkumo ir diskriminacijos, užtikrinti jiems galimybę apginti savo teises, skatinti socialinę atsakomybę bei aplinkosaugą, taip pat apsaugoti asmens privatumą ir jo duomenis.
Skaitykite daugiau apie tai, kaip EP nariai siekia reguliuoti dirbtinį intelektą ir kaip jie nori realizuoti ES dirbtinio intelekto galimybes.
Dirbtinio intelekto vystymosi sėkmė Europoje priklauso nuo sėkmingos Europos duomenų strategijos. 2021 m. kovo 25 d. EP nariai priėmė rezoliuciją, kuriose ragina priimti europinėmis vertybėmis pagrįstus į žmones orientuotus teisės aktus, kurie išsaugotų teisę į privatumą, užtikrintų skaidrumą bei būti naudingi tiek piliečiams, tiek verslui.
Siekdamas išnaudoti didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto galimybes, Parlamentas priėmė du aktus, kuriais 2022 ir 2023 m. bus skatinamas dalijimasis duomenimis.
Daugiau apie ES duomenų strategiją: EP siekiai
Internetiniai vaizdo žaidimai – žaidėjų apsauga ir sektoriaus galimybių didinimas
Internetinių vaizdo žaidimų sektorius klesti ir prisideda prie skaitmeninės ES transformacijos. Kadangi žaidimų pramonė sparčiai plečiasi, reikia atsižvelgti į ekonominius, socialinius, švietimo, kultūrinius ir inovacinius internetinių vaizdo žaidimų aspektus.
ES nori paremti sektorių, kuris sukuria daugiau nei 90 tūkst. tiesioginių darbo vietų ir kurio rinkos dydis 2021 m. siekė 23,3 mlrd. eurų. Tuo pačiu metu turi būti užtikrinta saugesnė aplinka žaidėjams. Europarlamentarai ragina nustatyti taisykles, reglamentuojančias probleminę pirkimo praktiką, geresnę atšaukimo ir duomenų apsaugos politiką, taip pat didesnę nepilnamečių žaidėjų ir pažeidžiamų grupių apsaugą.
Lustų aktas – ES planas įveikti puslaidininkių trūkumą
Nuo 2020 metų pabaigos visame pasaulyje vyrauja precedento neturintis puslaidininkių trūkumas, kurį, be kitų priežasčių, lėmė COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Europos lustų aktu ES siekia padidinti puslaidininkių gamybą Europoje.
Mikroschemų gamyba priklauso nuo itin sudėtingų ir tarpusavyje susijusių tiekimo grandinių, besidriekiančių visame pasaulyje. Siekiant padidinti ES nepriklausomybę, užtikrinti būsimą konkurencingumą ir išlaikyti lyderystę technologijų srityje, reikia stiprinti ES pajėgumus puslaidininkių gamyboje. Pagal siūlomą teisės aktą ES dalis pasaulio gamybos pajėgumuose turėtų padidėti nuo mažiau nei 10 proc. iki 20 proc.
Europos skaitmeninė tapatybė – supaprastinta internetinė prieiga prie pagrindinių paslaugų
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios daugiau viešųjų ir privačių paslaugų tapo skaitmeninėmis. Tam reikalingos saugios ir patikimos skaitmeninės identifikavimo sistemos.
ES dirba kurdama Europos skaitmeninę tapatybę (eID), kuri suteikia galimybę abipusiai pripažinti nacionalines elektroninio identifikavimo schemas tarpvalstybiniu mastu. Naudodamiesi eID, Europos piliečiai galės identifikuoti save ir patvirtinti savo tapatybę internete nesikreipdami į komercinius paslaugų teikėjus. Jie taip pat galės naudotis internetinėmis paslaugomis kitose ES šalyse naudodami savo nacionalinę elektroninę asmens tapatybės kortelę.
Sąžiningas skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas
Dauguma apmokestinimo taisyklių buvo išleistos anksčiau nei atsirado skaitmeninė ekonomika. Siekdama sumažinti mokesčių vengimą ir padaryti mokesčius teisingesniais, ES rengia taisykles, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur įmonės turi didelę skaitmeninę veiklą.
ES taip pat priėmė taisykles dėl minimalaus mokesčių tarifo tarptautinėms bendrovėms Europos Sąjungoje, vadovaudamasi pasauliniu susitarimu.
Siekdama paskatinti kriptovaliutų plėtrą ir kartu apsaugoti vartotojus, ES stengiasi reguliuoti kriptovaliutų turtą ir jų technologijas.
ES skaitmeninių prioritetų finansavimas
Skaitmeninimas yra svarbi ES politikos dalis. Skaitmeniniai sprendimai teikia svarbias galimybes ir yra būtini užtikrinant Europos atsigavimą ir konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. ES ekonomikos atkūrimo plane reikalaujama, kad valstybės narės bent 20 proc. 672,5 mlrd. eurų vertės atkūrimo ir atsparumo priemonės skirtų skaitmeniniam perėjimui.
Investicinėse programose, tokiose kaip į mokslinius tyrimus ir inovacijas orientuotoje „Horizontas Europa“ ir į infrastruktūrą orientuotoje Europos infrastruktūros tinklų priemonėje, taip pat nemažai lėšų yra skiriama skaitmeninei pažangai.