Globalizacijos poveikis darbo vietoms ir ES
Sužinokite daugiau apie globalizacijos naudą Europos Sąjungoje ir jos teikiamas užimtumo galimybes.
Globalizacija sukuria didelį potencialą gerovės ir darbo vietų kūrimui, tačiau ji taip pat kelia iššūkių.
ES prioritetas – išnaudoti globalizaciją savo labui ir užtikrinti socialinę Europą, kuri padėtų atleistiems darbuotojams susirasti naują darbą.
Darbo galimybės Europoje
Darbo vietų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai remia ES eksportas už Sąjungos ribų, skaičius nuolat auga. Jis padidėjo nuo 21,7 mln. darbo vietų 2000 m. iki 38 mln. 2019-aisiais. Viena iš penkių darbo vietų ES priklauso nuo eksporto.
Darbo galimybės neapsiriboja eksportuojančiomis įmonėmis, jos apima įmones, tiekiančias joms prekes ir paslaugas.
Pavyzdžiui, Lietuvos eksportas į kitas pasaulio šalis padeda išlaikyti 358 tūkst. darbo vietų Lietuvoje ir 31 tūkst. darbo vietų kitose ES šalyse. Savo ruožtu 49 tūkst. darbo vietų Lietuvoje priklauso nuo kitų ES šalių eksporto į kitas pasaulio šalis. Iš viso nuo ES eksporto į likusį pasaulį priklauso net 29 proc. Lietuvos darbo vietų.
Be to, šios darbo vietos yra vidutiniškai 12 proc. geriau apmokamos nei kitų ekonomikos sričių.
Neigiamas globalizacijos poveikis
Dėl globalizacijos didėja įmonių konkurencija, dėl to kai kurios jų gali būti uždaromos, perkeliamos į užsienį, o darbuotojai gali prarasti darbo vietas.
Labiausiai pažeidžiami ES sektoriai, kurie įdarbina žemos kvalifikacijos darbuotojus: tekstilės, drabužių, avalynės ir odos, pagrindinių metalų ir metalo gaminių bei apdirbamosios pramonės.
COVID-19 pandemija atskleidė būtinybę perkelti kritinių sektorių ir produktų, tokių kaip vaistai, gamybą atgal į Europą.
Šiuo metu įmonių perkėlimo praktika daugiau vykdoma rytų negu vakarų valstybėse. Daugiausiai jų perkeliama į Šiaurės Afrikos ir Azijos šalis.
Nors bendri tarptautinės prekybos liberalizavimo rezultatai yra teigiami, kai kurie sektoriai smarkiai nukenčia, o prisitaikymo laikotarpis, per kurį darbuotojai turi pereiti į kitus sektorius, gali sumažinti pradinę naudą.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas
Dėl globalizacijos netekusiems darbo žmonėms paramą teikia 2006 m. įkurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams.
Iš šio solidarumo fondo bendrai finansuojama įdarbinimo politika, kuria siekiama vėl įdarbinti darbuotojus arba kurti verslus. Finansuojami projektai apima švietimą ir mokymą, profesinį konsultavimą, taip pat pagalbą ieškant darbo, mentorystę ir verslo kūrimą.
2009 m. fondas buvo išplėstas, kad apimtų darbo vietų praradimą dėl didelių struktūrinių pokyčių, kuriuos sukėlė ekonomikos ir finansų krizė.
2021 m. balandžio mėn. EP nariai sutiko atnaujinti taisykles taip, kad fondą būtų galima panaudoti siekiant padėti didesnei daliai Europos darbuotojų.
Fondas gali būti naudojamas:
1) kai viena bendrovė ir jos tiekėjai atleido daugiau kaip 200 darbuotojų, arba
2) kai daug darbuotojų netenka darbo konkrečiame sektoriuje viename ar keliuose kaimyniniuose regionuose;
3) teikti paraiškas dėl vienkartinės 22 tūkst. eurų investicijos nuosavam verslui pradėti arba darbuotojų perėmimui;
4) pasinaudoti specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, vaikų priežiūros išmoka, kuria gali pasinaudoti vaikus prižiūrintys asmenys, dalyvaudami mokymuose arba ieškodami darbo.
Nuo 2007 m. pagal pateiktas paraiškas valstybėms narėms iš viso išmokėta beveik 687,7 mln. eurų fondo bendro finansavimo lėšų 170 tūkst. atleistų darbuotojų paremti. Pavyzdžiui, fondas išleido 1,2 mln. eurų 303 atleistiems darbuotojams Ispanijoje ir 1,9 mln. eurų 559 darbuotojams Belgijoje.
