Kaip ES kovoja su smurtu dėl lyties 

Daugelyje ES šalių galioja įstatymai, kuriais yra sprendžiamas smurtas prieš asmenį dėl lyties ar seksualinės orientacijos, tačiau bendros smurto dėl lyties apibrėžties ir bendrų taisyklių nebuvimas stabdo šios problemos sprendimą. Dėl šios priežasties Europos Parlamentas ne kartą ragino sugriežtinti taisykles.

Moterys ir mergaitės tampa pagrindinėmis aukomis, tačiau smurtą taip pat patiria LGBTIQ+ asmenys bei vyrai. Tai turi neigiamų pasekmių ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir šeimos, bendruomenės ir ekonominiu lygmenimis.

Sužinokite, kokių veiksmų imasi Parlamentas dėl socialinės Europos.

Konkrečios taisyklės, siekiant stabdyti smurtą dėl lyties

Siekdami geriau kovoti su smurtu dėl lyties visose ES šalyse, 2021 m. rugsėjo mėnesį EP nariai paragino Komisiją smurtą dėl lyties įtraukti į nusikaltimų pagal ES teisę sąrašą. Tai leistų visoje ES nustatyti bendrus teisinius apibrėžimus, standartus ir minimalias baudžiamąsias sankcijas.

Ši iniciatyva buvo įvykdyta atsižvelgus į Parlamento vasario mėnesio raginimą paruošti ES direktyvą, skirtą užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties. EP nariai pabrėžė, kad būtina parengti ES smurto prieš moteris krizių metu protokolą, siekiant spręsti problemą ir padėti smurto artimoje aplinkoje aukoms. Parlamento teigimu, paslaugos, tokios kaip pagalbos linijos, saugus apgyvendinimas ir sveikatos priežiūra aukoms, kiekvienoje ES šalyje turėtų būti įtrauktos į planą kaip būtinosios paslaugos.

Peržiūrėkite COVID-19 įtakos moterims infografiką.

Partnerių smurtas bylose dėl globos

Maždaug 22 proc. moterų patyrė esamų arba buvusių partnerių sukeltą fizinį ar / ir seksualinį smurtą, o 43 proc. patyrė psichologinį smurtą, apie kurį dažnai nėra pranešama.

Smurtas artimoje aplinkoje, kuris išaugo pandemijos metu, daro įtaką visai šeimai. 2021 m. spalio mėn. Parlamentas paragino imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti aukas bylsoe dėl globos, kur smurtas yra įtariamas. Šių bylų tyrimai turėtų būti vykdomi specialistų, vaikams draugiškoje aplinkoje. EP nariai taip pat ragina ES šalis padėti aukoms įgauti finansinę nepriklausomybę, taip suteikiant šansą nutraukti smurtu grįstus santykius.

2022 m. balandžio mėn. plenarinės sesijos metu EP nariai paragino Komisiją pasiūlyti bendras ES gaires, skirtas apsaugoti vaiko teises civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose. Rezoliucijoje teigiama, kad vaiko apklausą turėtų vykdyti teisėjas arba apmokytas ekspertas ir vaikams neturėtų būti daromas joks spaudimas, taip pat ir iš tėvų.

Seksualinis priekabiavimas ir smurtas virtualioje erdvėje

Dėl COVID-19 pandemijos smarkiai išaugo smurtas prieš moteris socialiniuose tinkluose ir internete. 2021 m. gruodį EP nariai paragino ES patvirtinti taisykles, kurios nustatytų šio smurto apibrėžimą baudžiamojoje teisėje ir taikomą atsakomybę. Prašymas paremtas 2016 m. pranešimu dėl priekabiavimo internete.

Tarp veiksmų, už kuriuos turėtų būti baudžiama, Parlamentas įvardija priekabiavimą ir persekiojimą kibernetinėje erdvėje, grasinimą, atvaizdo naudojimą be sutikimo ar seksistinių neapykantą kurstančias kalbų vartojimą.

Stambulo konvencija

Politiniu prioritetu išlieka ES prisijungimas prie Tarybos Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Kai kurios ES šalys šios konvencijos dar neratifikavo. 2021 m. sausio mėnesį EP palankiai įvertino Komisijos ketinimą pasiūlyti priemones Stambulo konvencijos tikslams 2021 m. pasiekti, jei kai kurios valstybės narės ir toliau atsisakys ją ratifikuoti.

Moterų lyties organų žalojimas

Parlamentas priėmė ne vieną įstatymą ir rezoliuciją, padedančius stabdyti moterų lytinių organų žalojimą (MLOŽ) visame pasaulyje. Nors ši praktika yra neteisėta ES, o kai kurios šalys narės baudžia net ir tuo atveju, jei tai yra vykdoma už šalies ribų, manoma, kad apie 600 tūkst. Europoje gyvenančių moterų patyrė lytinių organų žalojimą, o dar 180 tūkst. mergaičių trylikoje ES šalių yra didelės rizikos grupėje.

2019 m. „The Restorers“ – penkių studentų grupė iš Kenijos, sukūrusi mobiliąją programėlę, padedančią jaunoms moterims, kenčiančioms nuo moters lyties organų žalojimo praktikos, ieškoti pagalbos ir prieglobsčio, pranešti apie šią žalingą praktiką valstybės institucijoms, buvo įtraukta į EP Sacharovo premijos už minties laisvę finalininkų sąrašą.

2014 m. Parlamentas suteikė Sacharovo premiją Kongo ginekologui Denis Mukwege už darbą su tūkstančiais seksualinės prievartos aukų Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Moterys – pagrindinės aukos

• 1 iš 3 moterų ES patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą nuo 15 metų;
• Daugiau nei pusė moterų patyrė seksualinį priekabiavimą;
• Beveik 1 iš 5 smurto prieš moteris atvejų smurtautojas yra artimas partneris.

(Šaltinis: „Smurtas prieš moteris: visos ES tyrimas“, Prancūzija, 2014 m.)