
Ukrainai vis labiau patiriant spaudimą iš Rusijos, ES siekia paremti Kijevą ir užmegzti glaudesnius ryšius. Skaitykite daugiau apie ES paramą šiai šaliai.
Ukrainai vis labiau patiriant spaudimą iš Rusijos, ES siekia paremti Kijevą ir užmegzti glaudesnius ryšius. Skaitykite daugiau apie ES paramą šiai šaliai.
Specialus tarptautinis tribunolas tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, ketvirtadienį paskelbė Europos Parlamentas (EP).
Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė visų ES importo muitų prekėms iš Ukrainos panaikinimui metams, taip siekdami paremti Rusijos agresijos kamuojamą šalies ekonomiką.
Ekonomines ir socialines Rusijos karo Ukrainoje pasekmes galima suvaldyti konfiskuojant Rusijos oligarchų turtą, geriau panaudojant ES biudžeto lėšas ir įvedant naujus ES biudžeto šaltinius.
Trečiadienį EP nariai aptarė karo Ukrainoje pasekmes ES ir pažymėjo, kad svarbu išlaikyti ES vienybę ir solidarumą padedant atstatyti Ukrainą.
Ketvirtadienį EP nariai paragino ES apsaugoti nuo karo bėgančias Ukrainos moteris bei suteikti joms pagrindines sveikatos apsaugos paslaugas.
Ketvirtadienį EP nariai padėkojo transporto ir turizmo įmonėms už pagalbą Ukrainos pabėgėliams, pareikalavo Rusijos grąžinti pavogtus lėktuvus ir paragino toliau griežtinti sankcijas.
Europarlamentarai ragina sudaryti saugų koridorių vaikams, bėgantiems nuo Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, o taip pat padėti tiems, kurie liko Rusijos apsiaustyje.
Pirmadienį atidarydama Europos Parlamento sesiją jo pirmininkė R. Metsola pristatė savo vizito Kijeve rezultatus ir kartu su kolegomis tylos minute pagerbė žudynių Ukrainoje aukų atminimą.
Rusijos invazija į Ukrainą privertė milijonus žmonių palikti savo namus. Sužinokite, ką ES daro, kad jiems padėtų.
Roberta Metsola gyrė ES atsaką į karą Ukrainoje ir paragino ES lyderius remti tuos, kuriems reikia apsaugos.
Trečiadienio vakarą Europos Parlamente kalbėjęs Kanados premjeras Justin Trudeau ragino didinti spaudimą Vladimirui Putinui ir akcentavo NATO ir ES vienybę bei ryžtą.
Europos Parlamentas ragina nedelsiant skirti pagalbą maistu Ukrainai ir užtikrinti didesnę maisto produktų gamybos ES nepriklausomybę.
Trečiadienį Briuselyje prasidėjusioje Europos Parlamento (EP) trumpojoje sesijoje EP nariai ragino griežtinti sankcijas Maskvai ir apsaugoti ES ekonomiką.
EP reiškia paramą Ukrainai ir ragina taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į šią šalį.
Trečiadienio debatų metu EP nariai kartu su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas ragino stiprinti ES gynybą, sumažinti energetikos priklausomybę ir labiau solidarizuotis su Ukraina.
Daugiau nei dviem milijonams pabėgėlių paliekant karo siaubiamą Ukrainą, ES valstybės turi ir toliau rodyti išskirtinį solidarumą, antradienį diskusijoje pabrėžė europarlamentarai.
Europos Parlamento (EP) sesijoje minint Tarptautinę moters dieną Ukrainos rašytoja Oksana Zabužko paragino „nebijoti apsaugoti dangaus virš ukrainiečių“.
Prastėjanti saugumo padėtis rytinėje Ukrainoje, kur suintensyvėjo Ukrainos pajėgų kovos su prorusiškais sukilėliais, pirmadienio popietę aptarta Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitetyje. Kalbėjusieji europarlamentarai ragino Rusiją nutraukti konflikto eskalavimą ir laikytis Minsko susitarimų, o kol to nebus – išlaikyti ES sankcijas.
Trečiadienį EP sesijoje vykusioje diskusijoje dėl ES ir Rusijos santykių, Europos saugumo ir Rusijos karinės grėsmės Ukrainai, EP nariai ragino išlaikyti vienybę ir reiškė paramą Ukrainai.
ES bevizis režimas Ukrainos piliečiams – naujausias solidarumo šiai šaliai pavyzdys. Sužinokite daugiau apie EP paramą Ukrainai pasitelkę laiko juostą.
ES santykiai su Rusija pašliję jau seniai, o Alepo bombardavimai juos tik pablogino. Spalio 20 dieną Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai griežtai pasmerkė B. Asado režimo ir Rusijos vykdomus išpuolius prieš civilius gyventojus Alepe, pridurdami, kad „ES svarsto visas turimas galimybes, jeigu žiaurumai tebesitęstų“. Savo ruožtu Europos Parlamentas jau anksčiau paragino ES atlikti kritišką savo santykių su Rusija vertinimą. Pateikiame trumpą EP pozicijos Rusijos atžvilgiu apžvalgą.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo „Euromaidano“ protestų, kurie baigėsi prezidento V. Janukovyčiaus pasitraukimu, Ukraina vis dar kryžkelėje tarp karo ir taikos, krizės ir transformacijos, korupcijos ir reformų. Pasitelkę laiko juostą, sužinokite apie svarbiausius įvykius, atvedusius į dabartinę padėtį.
Ukrainos poreikiai nesumažėjo, tačiau dėl kitų reikšmingų įvykių pasaulyje dėmesys jai sumenko, pažymėjo buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas. Jis skaitys pranešimą vasario 29 d.–kovo 2 d. Parlamente vyksiančioje tarpparlamentinėje „Ukrainos savaitės“ konferencijoje apie gebėjimų stiprinimą, kurioje dalyvaus keturiasdešimt Aukščiausios Rados narių.
Trečiadienio vakarą europarlamentarai pritarė siūlymui skirti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų paramą paskolomis, kuri padės šaliai įveikti ekonomikos nuosmukį. Tai didžiausia makrofinansinė pagalba, kurią ES kada nors yra skyrusi užsienio šaliai. EP pranešimą šiuo klausimu parengė Gabrielius Landsbergis (Europos liaudies partija).
„Mūsų parlamentas turėtų tapti pagrindine demokratijos, teisėkūros ir Europos institucija Ukrainoje“, – pažymėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Hroismanas, kuris šią savaitę kartu su keliasdešimčia Ukrainos parlamento narių dalyvavo Europos Parlamente Briuselyje vykusioje tarpparlamentinėje konferencijoje apie teisėkūros gebėjimų stiprinimą. Trumpą jos apžvalgą rasite pasitelkę „EuroparlTV“ siužetjuostę viršuje.
Antradienio rytą europarlamentarai aptarė Gabrieliaus Landsbergio (Europos liaudies partija) parengtą pranešimą apie ES ir Rusijos santykius, dėl kurio bus balsuojama trečiadienį. Jis atsakė į mūsų klausimus.
Antradienį Strasbūre Europos Parlamentas pritarė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai (535 balsai už, 127 prieš, 35 susilaikė). Tuo pačiu metu sutartį ratifikavo ir Ukrainos Aukščiausioji Rada, o abiejų parlamentų nariai tarpusavio vaizdo ryšiu galėjo tiesiogiai stebėti ratifikavimą. Sutartis leis sustiprinti ES ir Ukrainos politinius ir ekonominius ryšius.
Šiandien Minske tikimasi atnaujinti derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje. Kai kurių nuomone, tai galbūt paskutinė viltis taikiai išspręsti šį konfliktą. Jei to padaryti nepavyks, gresia tolesnis karo eskalavimas, teigia EP delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovas austras Othmar Karas (Europos liaudie partija). Jis sutiko atsakyti į mūsų klausimus.
„Negalime stovėti ramiai ir žiūrėti, kaip paminami pamatiniai tarptautinės bendruomenės principai, – pabrėžė EP pirmininkas Martinas Schulzas savo dviejų dienų viešnagės Kijeve metu rugsėjo 12 dieną. – Esame sutarę dėl taisyklių, kurių šalys turi laikytis bendraudamos viena su kita. Jos turi būti taikomos visiems.“ Vizito metu EP vadovas susitiko su šalies premjeru A. Jaceniuku ir prezidentu P. Porošenko bei dalyvavo Jaltos europinės strategijos konferencijoje.
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas sveikina taikos vilties ženklus Ukrainoje ir džiaugiasi dėl Asociacijos sutarties ratifikavimo, tačiau kartu nerimauja dėl tikrųjų Rusijos ketinimų. Europarlamentarai ragina ES vieningai ir tvirtai laikytis Rusijos atžvilgiu, taip pat padidinti paramą žemdirbiams, nukentėjusiems dėl Rusijos taikomų prekybos apribojimų.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti beveik visus ES importo muitus, taikomus Ukrainos geležies, plieno, žemės ūkio ir mašinų pramonės sektorių prekėms. 98 proc. atvejų importo muitų neliks, o likusiai daliai jie bus smarkiai sumažinti. Tikėtina, kad ši vienašalė priemonė leis Ukrainos eksportuotojams kasmet sutaupyti iki 487 mln. eurų.
Europarlamentarai rugsėjo 16 dieną uždegė žalią šviesą ES ir Ukrainos asociacijos sutarčiai, kuri leis sustiprinti abejų šalių politinius ir ekonominius ryšius. Tuo pačiu metu sutarčiai pritarė ir Ukrainos parlamentarai, todėl pirmąkart Europos Parlamento istorijoje abiejų šalių deputatai tarpusavio vaizdo ryšiu ratifikavimą galėjo stebėti tiesiogiai. Sutartis ratifikuota nepaisant besitęsiančio Ukrainos ir Rusijos konflikto bei ES ir Rusijos sankcijų vienai kitai.
Daugiau nei 80 gyvybių nusinešę ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimu pasibaigę tragiški įvykiai pakeitė Ukrainą, o Europos Sąjunga privalo paremti demokratiją šioje šalyje, teigė įvairioms politinėms jėgoms Europos Parlamente atstovaujantys deputatai. Vasario 26 dieną vykusioje diskusijoje jie pabrėžė, kad Ukrainos žmonėms turi būti suteikta galimybė patiems spręsti dėl šalies ateities.
Apie tai, kas laukia Ukrainos ir kaip reaguoti į Rusijos užmačias šios šalies atžvilgiu, aktyviai tebediskutuoja politikos analitikai ir eiliniai žmonės. Apie tai kalbėta ir balandžio 9 dieną vykusioje „Facebook“ konferencijoje su EP delegacijos ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovu Pawełu Kowalu (Konservatoriai ir reformistai, Lenkija).
Europos Sąjunga neturėtų nusisukti nuo Ukrainos žmonių, kurie protestuoja prieš vyriausybės sprendimą atidėti suartėjimą su ES. Taip teigė dauguma europarlamentarų, kurie gruodžio 10 dieną aptarė padėtį šioje šalyje. Visgi kai kurie jų Ukrainos sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties vadino ES užsienio politikos pralaimėjimu ir Rusijos laimėjimu.
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Rusiją nedelsiant išvesti savo neteisėtai įvestą kariuomenę iš Ukrainos. Europarlamentarai smerkia Rusijos agresiją Kryme pažeidžiant tarptautinę teisę ir įspėja, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ES saugumui. Jie pažymi, kad artėjantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra neteisėtas, o tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Rusijos parlamentu yra neįmanomas.
Pasaulio ir Europos lyderiai tariasi, kaip reaguoti į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir ieško sprendimų, kaip išeiti iš susidariusios įtemptos padėties. Ketvirtadienį ją aptars Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai. Apie tai, kaip turėtų reaguoti ES, paklausėme EP delegacijos ryšiams su Rusija vadovo Knuto Fleckensteino ir EP delegacijos ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovo Paweło Kowalo.
Asociacijos susitarimo pasirašymas per artėjantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje gali tapti esminiu žingsniu glaudesnių ES ir Ukrainos santykių link. Likus dienai iki ES pasiuntinių ataskaitos apie padėtį Ukrainoje pristatymo Europos Parlamente, pakalbinome EP delegacijos ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovą Pawełą Kowalą (Konservatoriai ir reformistai, Lenkija).