Ukraina: EP nariai ragina imtis stipresnių priemonių ir solidarizuotis
Trečiadienio debatų metu EP nariai kartu su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas ragino stiprinti ES gynybą, sumažinti energetikos priklausomybę ir labiau solidarizuotis su Ukraina.
Pradėdama debatus, EP pirmininkė Roberta Metsola sakė: „Turime peržiūrėti Europos vaidmenį naujame pasaulyje. Turime didinti investicijas į gynybą ir naujas technologijas. Laikas imtis ryžtingų veiksmų, kurie apsaugotų europiečius, sukurtų Saugumo ir gynybos sąjungą ir panaikintų priklausomybę nuo Kremliaus.“
Kaja Kallas, ministrė pirmininkė šalies, kuri turi daugiau nei 300 kilometrų ribą su Rusija, ragino stiprinti ES gynybą, sumažinti energetikos priklausomybę ir pabrėžė NATO svarbą. Ji taip pat kalbėjo apie Ukrainos ateities svarbą: „Mes esame suinteresuoti, kad Ukraina taptų stabilesnė, klestėtų ir būtų tvirtai pagrįsta teisės viršenybės principu. <...> Tačiau mes daugiau nei tik suinteresuoti suteikti Ukrainai narystės galimybę – tai padaryti yra mūsų moralinė pareiga. Ukraina kovoja ne tik už Ukrainą, ji taip pat kovoja už Europą.“
K. Kallas taip pat kreipėsi ir į Rusijos piliečius, užtikrindama, kad ES nėra prieš juos nusiteikusi – priemonės yra skirtos izoliuoti prezidentą Putiną ir jo vyriausybę. „Mes ir toliau tikimės stabilios ir demokratinės Rusijos, kuri yra pagarbi savo kaimyninėms šalims ir kuri yra valdoma teisės viršenybės principais“, – kalbėjo K. Kallas.
ES diplomatijos vadovas Josep Borrell teigė, kad įžengėme į naują erą ir kad karo padariniai bus ilgalaikiai ir keičiantys Europos politiką. „Apginti mūsų liberalias vertybes nebus įmanoma, jei nebus politinio įsipareigojimo ir piliečių, norinčių mokėti to kainą. Tai būtų tušti žodžiai, nebent norėtume veikti, būti vieningesni, labiau koordinuoti ir mokėti neišvengiamą kainą dėl bet kokių struktūrinių pokyčių.“
Arnaud Danjean (Europos liaudies partija, Prancūzija) ragino ES šalis veikti vieningai: „Rusijos invazija į Ukrainą yra naujos eros pradžia ir Europa turi padaryti reikiamas išvadas. Ką tai reiškia praktiškai? <...> Mes turime instrumentus, kuriuos tiesiog reikia panaudoti. Mums trūko ne įrankių ir instrumentų. Ne, mums pritrūko vieningos politinės mūsų valstybių narių valios.“
Nathalie Loiseau („Atnaujinkime Europą“, Prancūzija) sakė, kad veiksmai, kurių buvo imtasi iki šiol, yra nepakankami: „Matome, kad to nepakanka. Turime padaryti daugiau, kad apgintume Ukrainos žmones ir apsigintume patys. Turime naudoti mažiau Rusijos naftos ir dujų. Turime aprūpinti Ukrainą didesniais kiekiais ginklų. <...> Turime apsisaugoti dėdami dideles pastangas, kad optimizuotume išlaidas gynybai.“
Iratxe García Pérez (Socialistai ir demokratai, Ispanija) sakė, kad „daugiau niekada neturėtume paaukoti žmogaus teisių dėl dujų“ ir pabrėžė geresnės energetikos infrastruktūros poreikį. Kalbėdama apie pabėgėlius, ji teigė, kad ES reikia gairių, kurios padėtų ištaisyti klaidas, padarytas per 2015 m. pabėgėlių krizę: „Dabar turime susitarti dėl teisingo pabėgėlių paskirstymo ir sukurti tinkamą priėmimo mechanizmą. Tai yra galimybė sukurti naują migracijos politiką, kuri šį kartą būtų pagrįsta atsakomybe ir solidarumu.“
Ska Keller (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, Vokietija) teigė, kad Putinas kariauja prieš visą Europą; prieš demokratiją, teisės viršenybę ir laisves, kurios yra pasaulinės vertybės. „Kaip Europos Sąjunga, kaip Sąjunga, sukurta taikai, mes privalome reaguoti dėl Europos saugumo“, – teigė ji.
Anna Fotyga (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija) pritarė teigdama, kad ukrainiečiai kariauja gindami savo teritoriją, savo šeimas ir nekaltus civilius prieš karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmoniją. „Mūsų žemyno ateities saugumas ir tikriausiai pasaulinis saugumas labai priklauso nuo šio karo rezultato. Turime padaryti viską, kad tai sustabdytume“, – teigė ji.
Ragindamas skirti didesnę karinę paramą Ukrainai, Jaak Madison (Identiteto ir demokratijos frakcija, Estija) teigė, kad „kuo greičiau užbaigsime karą Ukrainoje, tuo greičiau Rusija grįš į savo teritoriją ir tuo greičiau pabėgėliai <...> galės grįžti namo.“
Vis dėlto, Martin Schirdewan (Kairieji, Vokietija) teigė, kad karinė jėga nėra šio konflikto sprendimas: „Jei norime savo vaikams suteikti taikią ateitį, turime imtis konkrečių žingsnių dėl nusiginklavimo bei stiprinti tarptautines organizacijas; sustabdyti masinio naikinimo ginklus. Mes taip pat turėsime kurti saugumo struktūrą, kuri būtų pagrįsta tarptautine teise ir leidžianti konfliktus spręsti taikiai, diplomatiškai.“
