
Sužinokite apie patvariųjų teršalų pavojų ir kaip Europos Parlamentas siekia sumažinti jų poveikį sveikatai ir aplinkai.
Sužinokite apie patvariųjų teršalų pavojų ir kaip Europos Parlamentas siekia sumažinti jų poveikį sveikatai ir aplinkai.
Sužinokite, kodėl EP nariai siekia teisės aktų, kurie garantuotų „teisę į remontą“, ir kokias konkrečias priemones jie siūlo.
ES planuoja įteisinti universalų mobiliųjų telefonų ir kitų renginių kroviklį, kuris pasitarnautų žmonėms ir sumažintų elektroninių atliekų kiekį.
Dėl aprangos, avalynės ir buitinių tekstilės gaminių teršiamas vanduo, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir auga sąvartynai. Plačiau apie visa tai paaiškinama infografike.
Baterijoms tampant strateginės rinkos dalimi, EP siekia naujų taisyklių, padėsiančių spręsti aplinkosaugos, etines ir socialines problemas.
Kas yra žiedinė ekonomika ir kokia yra jos nauda aplinkai bei žmonių gerovei?
Sužinokite daugiau apie ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir EP veiksmus atliekų mažinimo ir tvarumo srityje.
Elektros ir elektronikos atliekų kiekis auga greičiausiai ES, o jų perdirbama mažiau nei 40 proc. Šiame infografike paaiškinami faktai ir skaičiai.
EP pritarė siūlymams paskatinti pakartotinį gaminių naudojimą ir jų remontą, taip pat uždrausti gamintojams tyčia trumpinti gaminių tarnavimo laiką.
Sužinokite daugiau apie tai, kaip europiečiai tvarko savo komunalines atliekas, daugiausia susidarančias namų ūkiuose.
EP nariai siekia, kad Ekologinio projektavimo direktyvoje būtų nustatyti nauji reikalavimai dėl produktų taisomumo, atnaujinamumo ir galimybės perdirbti.
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) įpareigojo ES valstybes iki 2035 m. pasiekti, kad 65 proc. buitinių atliekų būtų perdirbama, o į sąvartynus jų būtų išmetama ne daugiau kaip 10 proc.
Europarlamentarai liepos 4 d. pritarė siūlymams nustatyti minimalius gaminių atsparumo kriterijus ir geriau informuoti vartotojus apie produktų ilgaamžiškumą.
Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba 173 kg vienam gyventojui. EP pritarė siūlymams, kaip iki 2030 m. jas sumažinti perpus.
Mažiau nei pusė ES šalyse surenkamų komunalinių atliekų šiuo metu yra perdirbamos arba kompostuojamos, o ketvirtadalis jų vis dar šalinama sąvartynuose.
EP nariai nori, kad ES būtų mažiau priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų, kurios yra būtinos strateginei pramonei, importo.
Kovo 27 d. Europos Parlamentas Strasbūre balsavo už drastišką plastikinių šiukšlių mažinimą.
Tikslas – kad iki 2030 m. visos plastikinės pakuotės taptų perdirbamos, sumažėtų vienkartinių plastikų naudojimas ir būtų pažaboti mikroplastikai.
Vidutiniškai Europoje perdirbama mažiau nei trečdalis plastiko atliekų. Pasitelkę infografiką sužinokite daugiau apie plastiko atliekas ir jų perdirbimą.
Kas yra mikroplastikas, iš kur jis atsiranda ir kokias pasekmes gali sukelti? Jūsų dėmesiui – pagrindiniai faktai ir ES siūlomi sprendimai.
Kasmet kiekvienas europietis vidutiniškai sunaudoja iki 200 plastikinių maišelių, kurie dažniausiai panaudojami tik kartą, o vėliau išmetami.