Tvarus atliekų tvarkymas: kokių veiksmų imasi ES
Sužinokite daugiau apie tai, kaip europiečiai tvarko savo atliekas, ir ko imasi ES, kad užtikrintų aplinkai palankius sprendimus.
Kasmet ES susidaro 2,1 mlrd. tonų atliekų. Atliekų kiekis ir jų tvarkymo būdai ES šalyse labai skiriasi, tačiau pastebimas perėjimas prie didesnio atliekų perdirbimo ir mažesnio jų šalinimo sąvartynuose.
Siekdama mažinti atliekų kiekį ir jų poveikį aplinkai, ES patvirtino ambicingus perdirbimo ir sąvartynų tvarkymo tikslus, taip pat dirbama pakuočių atliekų srityje. Siekiama skatinti perėjimą prie tvaresnio modelio, vadinamo žiedine ekonomika.
Sužinokite daugiau, kokių priemonių imasi ES, kad iki 2050 m. pereitų prie žiedinės ekonomikos?
Atliekų tvarkymo praktikos ES
Atliekų tvarkymo praktika įvairiose ES šalyse skiriasi.
ES nori skatinti atliekų prevenciją ir daugkartinį gaminių panaudojimą. Jei tai neįmanoma, pirmenybė teikiama perdirbimui (įskaitant kompostavimą), o tada – atliekų panaudojimą energijai gaminti. Labiausiai aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingas variantas yra tiesiog šalinti atliekas, pvz., sąvartynuose, nors tai taip pat yra viena pigiausių išeičių.
Net jei vienam gyventojui tenkančių atliekų kiekis padidėjo, kartu pagerėjo atliekų tvarkymas – daugiau jų perdirbama ir kompostuojama, taip pat mažėja sąvartynų.
60 proc.
savivaldybių surinktų ir apdorotų komunalinių atliekų, pagal ES tikslus, turi būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos iki 2030 m.
Pagal Atliekų sąvartynų direktyvą ES šalys taip pat turi iki 2035 m. sumažinti į sąvartynus šalinamų komunalinių atliekų kiekį iki 10 proc. ar mažiau visų susidarančių komunalinių atliekų.
Atliekų eksportas už ES ribų
Dalis ES atliekų taip pat yra eksportuojamos. 2022 m. ES atliekų eksportas į ES nepriklausančias šalis siekė 32,1 mln. tonų. Šis rodiklis išaugo 3 proc. lyginant su 2021 metais.
Didžiąją dalį už ES ribų eksportuojamų atliekų (55 proc.) sudaro metalų (geležies ir plieno) atliekos, kurios dažniausiai eksportuojamos į Turkiją. ES taip pat eksportavo daug popieriaus atliekų (15 proc.), o Indija buvo pagrindinė paskirties vieta.
2022 m. 39 proc. ES atliekų iškeliavo į Turkiją (12,4 mln. tonų), toliau seka Indija (3,5 mln. tonų), Jungtinė Karalystė (2 mln. tonų), Šveicarija (1,6 mln. tonų) ir Norvegija (1,6 mln. tonų).
ES nori kovoti su neteisėtu eksportu ir užtikrinti, kad atliekos paskirties šalyse būtų tvarkomos aplinkai nekenksmingu būdu. 2024 metų vasarį Parlamentas patvirtino griežtesnes atliekų gabenimo į trečiąsias šalis taisykles. Taisyklės uždraus plastiko atliekų eksportą į EBPO nepriklausančias šalis ir įves griežtesnes sąlygas eksportui į EBPO šalis. Išvežti atliekas į kitą ES šalį bus galima tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
Parlamento veiksmai dėl žiedinės ekonomikos
2022 m. spalį Europos Parlamentas patvirtino patvariųjų organinių teršalų taisyklių peržiūrą, kuria siekiama sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį atliekose ir gamybos procesuose. Naujosiomis taisyklėmis bus nustatytos griežtesnės ribos, uždraustos tam tikros cheminės medžiagos ir neleista teršalus perdirbti.
2021 m. vasarį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano ir pareikalavo papildomų priemonių, kad iki 2050 m. būtų sukurta anglies dioksido neišskirianti, ekologiškai tvari, netoksiška ir visiškai žiedinė ekonomik, įskaitant griežtesnes perdirbimo taisykles ir privalomus medžiagų naudojimo ir vartojimo tikslus iki 2030 m.
2023 m. lapkričio mėn. Parlamentas priėmė savo derybinę poziciją dėl ES taisyklių dėl pakuočių peržiūros. EP nariai nori uždrausti pardavinėti labai lengvus plastikinius maišelius, nustatyti konkrečius plastikinių pakuočių atliekų mažinimo tikslus, skatinti pakartotinio naudojimo ir papildymo galimybes bei uždrausti patvariuosius teršalus, naudojamus maisto pakuotėse.
