Kaip iki 2050 m. ES gali pereiti prie visiškai žiedinės ekonomikos? 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Sužinokite daugiau apie ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir EP veiksmus atliekų mažinimo ir tvarumo srityje.

©AdobeStock/HollyHarry  

Jei išteklius taip naudosime ir toliau, savo poreikiams patenkinti 2050 m. mums visiems reikės trijų planetų išteklių. Neatsinaujinantys ištekliai ir klimato kaita reikalauja, kad iki 2050 m. visuomenė pereitų prie anglies požiūriu neutralios, aplinką tausojančios, netoksiškos ir visiškai žiedinės ekonomikos.


Dabartinė krizė dar labiau išryškino išteklių, gamintojų ir vartotojų grandinės trūkumus bei smarkiai smogė mažoms ir vidutinėms įmonėms bei pramonei. Žiedinė ekonomika padėtų ne tik sumažinti išmetamą CO2 kiekį, bet ir paskatinti ekonomikos augimą bei sukurti naujų darbo vietų.


Susijęs straipsnis: „Žiedinė ekonomika: kas tai ir kodėl ji svarbi?“

ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas


Laikydamasi Žaliajame susitarime numatyto tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, 2020 m. kovą Europos Komisija pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas atliekų prevencijai ir tvarkymui, taip siekiant skatinti augimą, konkurencingumą ir ES lyderystę šioje srityje.


Vasario 9 d. Europos Parlamentas pritarė šiam planui ir paragino nustatyti privalomus 2030 m. medžiagų naudojimo ir vartojimo tikslus.

Perėjimas prie tvarių produktų


Siekdama sukurti tvarių, klimato požiūriu neutralių ir išteklius taupančių produktų ES rinką, Komisija siūlo išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymą su energija nesusijusiems gaminiams. Europarlamentarai siekia, kad naujos taisyklės būtų nustatytos 2021 m.


Jie taip pat palaiko produktų ilgaamžiškumo gerinimą bei „teisės į remontą“ principą.

Pagrindiniai sektoriai


Tam, kad žiedinė ekonomika būtų įgyvendinta, tvarumas turi būti integruotas į visus gamintojo ir vartotojų grandinės etapus, pradedant projektavimu, baigiant gamyba ir vartojimu.


Europos Komisijos pateiktame plane siekiama daugiau dėmesio skirti sektoriams, kuriuose suvartojama daugiausiai išteklių ir kuriuose žiediškumo potencialas yra didelis bei ragina imtis konkrečių veiksmų tokiose srityse kaip plastikai; tekstilė; elektroninės atliekos; maistas, vanduo ir maistinės medžiagos; pakavimas; baterijos ir transporto priemonės; pastatai ir statyba.

Plastikai


EP remia Europos strategiją dėl plastikų vaidmens žiedinėje ekonomikoje, kuria siekiama palaipsniui atsisakyti mikroplastikų naudojimo.


Susijęs straipsnis: „ES kyla į kovą su plastiko šiukšlėmis“

Tekstilė

Tekstilės gamybai sunaudojama daug žaliavų ir vandens, tačiau visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. drabužių. EP nariai ragina imtis konkrečių veiksmų prieš mikropluoštų (mikroplastikų) nutekėjimą ir taikyti griežtesnius vandens naudojimo tekstilės pramonėje standartus.


Susijęs straipsnis: „Tekstilės gamybos ir atliekų poveikis aplinkai (infografikas)“

Elektronika ir IRT

Elektros ir elektronikos atliekų kiekis ES auga greičiausiai, tačiau jų perdirbama mažiau nei 40 proc. Europarlamentarai ragina skatinti elektros prietaisų ilgaamžiškumą, pakartotinį naudojimą ir taisymą.


Susijęs straipsnis: „ Elektros ir elektronikos atliekos ES: faktai ir skaičiai (infografikas)“

Maistas, vanduo ir maistinės medžiagos


ES kasmet išmetama 20 proc. pagaminamo maisto. EP nariai ragina iki 2030 m. šį skaičių sumažinti perpus pagal „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją.

Pakuotės


2017 m. pakuočių atliekos Europoje pasiekė rekordinį lygį. Naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. visos pakuotės ES rinkoje būtų naudojamos pakartotinai arba būtų perdirbamos.

Baterijos ir transporto priemonės


Europarlamentarai nagrinėja Komisijos pasiūlymus, reikalaujančius, kad į ES rinką tiekiamos baterijos ir akumuliatoriai turėtų būti tvarūs, našūs ir saugūs visą jų gyvavimo ciklą, o jų gamyba turėtų atitikti žmogaus teises ir socialinius standartus.

Statyba ir pastatai


Statybų sektorius sudaro daugiau kaip 35 proc. visų ES atliekų. Europarlamentarai siekia prailginti pastatų tarnavimo laiką, sumažinti medžiagų anglies dioksido pėdsaką ir nustatyti minimalius išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus.

Atliekų tvarkymas ir vežimas

ES per metus susidaro daugiau nei 2,5 mlrd. tonų atliekų. Europarlamentarai ragina ES šalis gerinti aukštos kokybės gaminių perdirbimą, atsisakyti sąvartynų ir mažinti deginimą.


Susijęs straipsnis: „Atliekų tvarkymas ES: faktai ir skaičiai (infografikas)“