Tvarus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas ES pramonei

EP nariai nori, kad ES būtų mažiau priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų, kurios yra būtinos strateginei pramonei, importo.

Vyras dirba su fotovoltinėmis plokštėmis, gamykloje pradėdamas pirmojo saulės kelio tiesimo darbus Tourouvre mieste, šiaurės vakarų Prancūzijoje.
©CHARLY TRIBALLEAU / AFP

Tam, kad taptų labiau skaitmenine, klimatui neutralia bei efektyviai vartotų energiją, ES reikės daugiau svarbiausiųjų žaliavų, tokių kaip litis ar kolbatas, kurių reikia baterijų ir elektrinių variklių gamybai. Šios technologijos prisidės prie strateginių sektorių vystymo: atsinaujinančios energijos, elektrinių automobilių bei skaitmeninių technologijų.


Žalioji ir skaitmeninė transformacija taip pat padidins svarbiausių žaliavų paklausą (iki 2050 m. ličio paklausa ES gali išaugti net 21 kartą lyginant su 2020 m.).

Pasaulines tiekimo grandines stipriai paveikė COVID-19 krizė, todėl Europoje trūko svarbiausiųjų žaliavų, pramonė susidūrė su sunkumais užtikrinant prieigą prie išteklių.


Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis agresyvesnė Kinijos prekybos bei pramonės politika reiškia, kad kobaltas, litis ir kitos svarbios žaliavos tapo geopolitine problema.

ES priklausomybės nuo importo mažinimas

ES susiduria su įvairiais iššūkiais tiekimo grandinėje dėl savo priklausomybės nuo importo iš vienintelių šaltinių ir mažėjančio tiekėjų skaičiaus.


Kinija šiuo metu tiekia 86 proc. pasaulio retųjų žaliavų. ES importuoja 93 proc. magnio iš Kinijos, 98 proc. borato iš Turkijos ir 85 proc. niobio iš Brazilijos.

Nors Kinija išlieka pagrindine ES tiekėja, kai kurios žaliavos išgaunamos ir ES. Pavyzdžiui, koksas ir varis tiekiami iš Lenkijos, arsenas – iš Belgijos, hafnis – iš Prancūzijos, stroncis – iš Ispanijos, nikelis – iš Suomijos.


2023 m. gruodį, prieš tai pasiekus susitarimą su ES Taryba, Europos Parlamentas patvirtino taisykles dėl svarbiausiųjų žaliavų. Jomis siekiama užtikrinti, kad daugiau žaliavų būtų išgaunama, perdirbama ir perdirbama ES.


Taisyklėse nustatyti tam tikri ES metinio suvartojimo iki 2030 m. kriterijai:

  • ES turėtų išgauti ne mažiau kaip 10 proc. suvartojamų žaliavų;
  • ES turėtų apdirbimo būdu pasigaminti bent 40 proc. per metus suvartojamų strateginių žaliavų;
  • perdirbdama atliekas ES turėtų sugebėti pagaminti bent 25 proc. savo metinio suvartojimo.

ES taip pat:

  • įvairins svarbiausiųjų žaliavų tiekimo šaltinius ir mažins priklausomybę nuo kelių ES nepriklausančių šalių;
  • mažins biurokratizmą, sudarys sąlygas diegti daugiau naujovių ir didins pakaitinių produktų vaidmenį vertės grandinėje;
  • rems daugiau mažesnių įmonių, suteiks ekonominių paskatų bendrovėms investuoti ir gaminti Europoje, daugiau mokslinių tyrimų ir alternatyvių medžiagų kūrimo bei aplinkai palankesnių kasybos ir gamybos metodų;
  • užtikrins strategines ilgalaikes partnerystes su ES nepriklausančiomis šalimis, kad būtų pagerintas žinių ir technologijų perdavimas, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas siekiant kurti naujas darbo vietas.

Iki 2030 m. nė viena trečioji šalis neturėtų tiekti daugiau kaip 65 proc. ES metinio bet kurios strateginės žaliavos suvartojimo nei neperdirbta, nei bet kuriame perdirbimo etape.


Svarbiausiųjų žaliavų perdirbimas ES

Svarbiausiosios žaliavos gali būti perdirbtos iš senesnių produktų – jos yra vadinamos antrinėmis žaliavomis. EP nariai nori paskatinti svarbiausiųjų žaliavų perdirbimą ir jų gavimą kasyboje ar komercinėse atliekose, taip užtikrinant patikimą, saugų ir tvarų šių žaliavų išgavimą bei pakaitinių žaliavų naudojimo didinimą. Europarlamentarai taip pat nori nustatytų perdirbimo standartų ir stebėjimo sistemos šioms žaliavoms.


Sužinokite daugiau apie žiedinės ekonomikos svarbą ir naudas

Svarbiausiųjų žaliavų sektorius 2017 m. sukūrė maždaug 3,5 mln. darbo vietų ES. Perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos iki 2030 m. ES galėtų sukurti ar 700 tūkst. darbo vietų.

Trumpai

2023 m. kovą Europos Komisija pateikė Svarbiausiųjų žaliavų aktą. Gruodžio 12 d. Europos Parlamentas plenariniame posėdyje pritarė preliminaraus susitarimo su Taryba tekstui. Taryba turi oficialiai patvirtinti galutinį tekstą, kad jis taptų teisės aktu.

Skaitykite daugiau apie žiedinę ekonomiką: