PESCO – glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje link 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Gruodžio 11 d. 25 ES šalys nusprendė glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje siekdamos plėtoti gynybos pajėgumus per investicijas į technologijas ir įrangą.

PESCO – ES rėmuose vykdomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas  

Glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje galimybė, vadinamasis nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. PESCO), buvo numatyta jau Lisabonos sutartyje, įsigaliojusioje 2009 m. gruodžio 1 d.

Pagrindinis jo tikslas – stiprinti ES gynybos pajėgumus telkiant išteklius ir dalijantis jais, bendrai investuojant į gynybos srities technologijas ir įrangą, didinant ginkluotųjų pajėgų sąveiką ir operatyvinę parengtį.

Europos Parlamentas ne kartą ragino valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ES gynybos srityje.

Gruodžio 11 dieną 25 ES šalys (visos valstybės narės, išskyrus Daniją, Maltą ir Jungtinę Karalystę) nusprendė pradėti ES sutartyje numatytą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, įsipareigodamos, be kita ko, didinti gynybos biudžetą siekiant sutartų tikslų ir investuoti, įskaitant ES biudžeto paramą, į bendrus gynybos pajėgumų plėtros projektus.

Preliminariai sutarta dėl 17 projektų tokiose srityse kaip mokymas, pajėgumų plėtojimas, operatyvinė parengtis. Formalus sprendimas dėl jų turėtų būti priimtas 2018 m. pradžioje. Beje, vieną iš projektų – kibernetinės gynybos abipusę pagalbą ir greitojo reagavimo kibernetines komandas – kuruotų Lietuva.

„[PESCO] padės užtikrinti, kad izoliuotos karinio bendradarbiavimo salos atsidurtų po vienu stogu“, – pažymėjo Michael Gahler (Europos liaudies partija, Vokietija), EP pranešimo dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos autorius.

Ne mažiau svarbus tikslas – efektyvesnis išteklių panaudojimas gynybos srityje, pavyzdžiui, kuriant ar perkant ginkluotę.

ES šalių išlaidos gynybai siekia 40 proc. to, ką šiam tikslui skiria JAV, tačiau europiečių gynybos pajėgumai sudaro tik 15 proc. nuo JAV pajėgumų.

Be to, skaičiuojama, kad dėl veiksmų dubliavimo, perteklinių pajėgumų ir kliūčių gynybos viešųjų pirkimų srityje ES valstybės kasmet praranda apie 26,4 mlrd. eurų.

„Turime sustabdyti praktiką, kai Europos ginkluotės konkuruoja viena su kita vidaus ir trečiųjų šalių rinkose“, – teigė M. Gahler.