Šengeno erdvė: kelionės Europoje be vizų ir pasienio kontrolės 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Šiuo metu Šengeno erdvei, kurioje nėra sienų kontrolės, priklauso 26 valstybės. Sužinokite daugiau apie jos reikšmę ir plėtros perspektyvas.

Šengeno zona  

Laisvas asmenų judėjimas – teisė gyventi, studijuoti, dirbti ir išeiti į pensiją bet kurioje ES vietoje yra vienas labiausiai apčiuopiamų Europos integracijos laimėjimų. 1995 m. pradėjusioje veikti Šengeno erdvėje buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė.

Šiandien Šengeno erdvė apima daugumą ES valstybių bei keturias ne ES valstybes – Islandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Lichtenšteiną.

Airijai ir Jungtinei Karalystei yra taikomos išlygos, o Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija rengiasi prisijungti.

Nepaisant to, kad Bulgarija ir Rumunija įvykdė būtinus prisijungimo kriterijus, Šengeno erdvė nebuvo išplėsta į šias dvi šalis dėl ES valstybių narių vyriausybių nevieningo požiūrio šiuo klausimu.

Kroatijos prisijungimo procesas vyksta, o Kipras naudojasi laikina išimtimi.

 

Debatai Europos Parlamente

Šengeno zonos ateitis buvo aptarta vasario 20 d. vykusiame EP Piliečių laisvių komiteto posėdyje.

„Mes jus pastūmėjome. Jūs padarėte savo namų darbus, tačiau problema yra vienbalsiškumo reikalavimas Taryboje“, – teigė EP pranešimą apie Šengeno informacinės sistemos nuostatų peržiūrą parengęs Carlos Coelho (Europos liaudies partija, Portugalija).

„Situacijos ištęstumas ir nežinomybė kenkia ES įvaizdžiui, žmonės mato, kad esame vertinami kaip antrarūšiai piliečiai“, – kalbėjo Emilian Pavel (Socialistai ir demokratai, Rumunija).

EP narys Emil Radev (Europos liaudies partija, Bulgarija) pažymėjo, kad „Komisija ne kartą teigė, kad tiek Rumunija, tiek Bulgarija įvykdė visus techninius kriterijus, tačiau dėl to, kad kai kurios šalys prieštarauja, mes vis dar nesame nariai“.

„Labai liūdna, kad teikiame pirmenybę politikai, o ne taisyklėms“, – pridūrė jis.

Asim Ademov (Europos liaudies partija, Bulgarija) kalbėjo apie „solidarumo trūkumą ir dvigubų standartų taikymą“.

Diskusijoje dalydavęs už vidaus reikalus atsakingas eurokomisaras Dimitris Avramopoulos Šengeną pavadino „pagrindiniu mūsų vienybės simboliu“.

„Taryba galiausiai nuspręs, kad Bulgarija ir Rumunija gali prisijungti prie Šengeno šeimos, kaip ir Kroatija, kai tik įgyvendins techninius reikalavimus“, – teigė jis.

Europos Parlamentas pritarė Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės 2011 m. birželį, tačiau galutinį sprendimą vienbalsiai turi priimti ES Taryba.

Nuo 2015 m. prasidėjus migracijos krizei bei iškilus terorizmo grėsmei, kai kurios Šengeno zonai priklausančios valstybės atnaujino vidaus sienų patikrą.

„Vidaus sienų kontrolė neturėtų būti politiškai pagrįsta. Vyriausybės turėtų kuo greičiau sustabdyti šias priemones“, – teigė už Šengeno sienų kodekso peržiūrą atsakinga EP narė Tanja Fajon (Socialistai ir demokratai, Slovėnija).

„Šengenas tapo atpirkimo ožiu už saugumo ir prieglobsčio politikos nesėkmes“, – kalbėjo Carlos Coelho (Europos liaudies partija, Portugalija).

„Jei norime sumažinti neteisėtą judėjimą, turime labai mažai alternatyvų vidaus sienų kontrolei“, – kalbėjo Jussi Halla–Aho (Europos konservatorių ir reformistų frakcija, Suomija), gindamas pasienio patikros atnaujinimą.

Kasmet Šengeno erdvę kerta apie 1,25 mlrd. žmonių.

 

© José Martín Ramírez C on Unsplash  

Kiekvienai valstybei, norinčiai tapti Šengeno erdvės nare, keliami tam tikri reikalavimai: patikima išorės sienų apsauga, į ES atvykstančių asmenų kontrolė, efektyvus policijos bendradarbiavimas, Šengeno informacinės sistemos diegimas, vieninga vizų politika. Jau Šengeno erdvei priklausiančios valstybės reguliariai vertinamos, ar jos tinkamai taiko Šengeno taisykles.

Lietuva prie Šengeno erdvės prisijungė 2007 m. gruodžio 21 d. kartu su dar 8 ES valstybėmis (Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija). Tą dieną buvo panaikinta šių 9 valstybių Šengeno erdvės vidaus sausumos sienų, o 2008 metų kovo 30 d. – oro sienų kontrolė.