Kibernetinė gynyba: vienos šalies silpnybė pavojinga kitoms 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES patiriant kibernetinių išpuolių grėsmę, EP ragina šalis glaudžiau bendradarbiauti. Apie tai kalbėjomės su EP pranešimo šia tema rengėju Urmas Paet (Liberalai ir demokratai, Estija).

EP pranešėjas Urmas Paet  

Jei reikėtų įvertinti ES kibernetinę gynybą balais nuo 1 iki 5 (1 – geriausias, 5 – blogiausias), kokį balą rašytumėte?

Būdamas šiek tiek optimistas, sakyčiau 2. Situacija nėra bloga, bet galime padaryti geriau. Esminis dalykas, jog kibernetinė gynyba yra valstybių narių atsakomybė. ES gali jas paskatinti glaudžiau bendradarbiauti kuriant bendras kovos su kiberatakomis struktūras ir pasiūlyti bendradarbiavimo su NATO ir trečiosiomis šalimis platformą. Kibernetinio saugumo klausimai yra tarptautiniai ir tarpusavyje susiję, todėl jei viena valstybė narė šioje srityje yra pažeidžiama, tai gali pakenkti ir kitoms.

Kokį vaidmenį konkrečiai galėtų atlikti ES kibernetinės gynybos srityje?

Siekdama inicijuoti glaudesnį bendradarbiavimą ES gali paskatinti ES šalis sukurti bendras struktūras, dalintis žiniomis ir informacija. Pavyzdžiui, šiuo metu trūksta apie 100 tūkst. kibernetinio saugumo specialistų.

Kibernetinė gynyba yra natūrali Europos gynybos bendradarbiavimo dalis, kaip ir oro, jūrų ir sausumos gynyba.

Dažnai kalbėdami apie kibernetines grėsmes žmonės turi omenyje internetinių mokėjimų, privatumo ir asmens duomenų apsaugą. Jūsų pranešime daugiausia kalbama apie karinius kibernetinio saugumo aspektus. Ar jie turi ryšį su civiliniais aspektais?

Nors pranešime daugiausia dėmesio skiriama kibernetinei gynybai, aiškios takoskyros tarp kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo nėra. Visos šiuolaikinės sistemos Europoje susijusios su IT ir kompiuteriais. Jei būtų surengtas išpuolis, pavyzdžiui, prieš branduolinę jėgainę, pasekmės galėtų būti lemtingos ir jas pajustų visi. Pavyzdžiui, praeitą vasarą buvo surengi išpuoliai prieš ligonines Jungtinėje Karalystėje ir tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti aukų. Galimi išpuoliai prieš skrydžių valdymo sistemas arba geležinkelius yra rimta grėsmė.

Turime būti pasiruošę imtis atsakomųjų veiksmų. Vien gynybos nepakanka, kartais reikia imtis aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, jei žinoma atakų kilmė.

Ar turėtume tikėtis, jog kiberatakos dažnės, ir ar žmonės turėtų būti mokomi, kaip į jas reaguoti?

Trumpas atsakymas būtų taip. Kiekvienas turėtų susimąstyti apie savo IT higieną ir apie tai, kaip elgiasi internete. O vyriausybės ir politikai turėtų atkreipti dėmesį į galimas pasekmes ir grėsmes.